Garsiausia Lietuvos apatinio trikotažo dizainerė Jurgita Stakauskaitė nesikuklina daryti tai, ką nori. Nors trisdešimtmetė moteris teigia, kad apatinio trikotažo, kaip ir meilės, nebūna per daug, namuose apatinių ji nevilki.

– Anksčiau buvai pamišusi dėl raukinukų, kaspinėlių, daugybės detalių. Kodėl?

– Tai – praeitas etapas. Dabar orientuojuosi į praktiškumą, skonis kinta su patirtimi. Suvokiau, kad moterys ir vyrai apatinį trikotažą mato skirtingai.

– Kuri sau, moterims ar vyrų akims?

– (Juokiasi.) Kad patiktų vyrams. Anksčiau kurdavau, kad būtų gražu. Todėl būdavo labai daug detalių, raukinukų, kaspinėlių. O vyrams tai nepatinka.

– Kodėl mums tai nepatinka? Kodėl mums patinka, kai moterų apatiniai drabužėliai – iš plonos medžiagos, pusiau permatomi, dažniausiai – juodi arba raudoni?

– Būtent! Klasikinis skonis. Jums nepatinka šarvai, norite linijų, gražių formų. Jums reikia paslapties, fantazijų, kad moteris būtų ir apsirengusi, ir nuoga tuo pat metu.

– Taigi mes ne tokie primityvūs, kaip atrodo moterims, manančioms, kad mums iškart duok nuogą kūną?

– Oi, ne. Nors moterys neretai taip mano. Nuogumas gali būti staigmena. Pavyzdžiui, po paltu. Bet dar efektingiau bus, jei po paltu moteris vilkės permatomais apatiniais. Kartais vyrus galima išgąsdinti agresyvumu ir vulgarumu.

– Nesi kukli, jei savo darbus lygini su "Victoria's Secret" prekės ženklu.

– Mano modelių pristatymas nebuvo įprastas merginų vaikščiojimas podiumu, todėl kai kas mano šou lygino su "Victoria's Secret". Bet aš to daryti nedrįstu. Jie turi pasaulinį vardą ir milžinišką biudžetą. Su asistente Goda viską darėme pačios. Gal po dešimties metų ir galėsiu lygintis su "Victoria's Secret".

– Kur tu dar esi nekukli?

– Jei ko nors labai noriu – gaunu. Aš galiu prakalbinti ir akmenis. Gyvenime viskas yra įmanoma. Į kokią lentyną save padėsi, tokioje ir būsi. Nelauk, kol padės kiti.

– Kur tavo vieta?

– Kol kas čia, kur esu, jaučiuosi labai gerai. Turiu viziją, bet esu prietaringa. Negalima kalboms išnaudoti veiksmo energijos.

– Ar moteriški apatiniai tau padeda pažinti vyrus?

– Kai kurie vyrai manęs jau bijo. Perpratau vyrišką psichologiją ir po vieno pokalbio žinau, koks jis. Anksčiau kurdama klausdavau moterų, dabar – vyrų nuomonės.

– Apatinis drabužis gali atspindėti žmogaus charakterį?

– Taip. Bet pastebėjau, kad moterys labiau stengiasi įtikti vyrams, nei atspindėti savąjį "aš". Lietuvoje daugėja metropolitų vyrų, kurie itin sureikšmina moters išvaizdą. Jie išlepinti lietuvių grožio ir kelia absurdiškus reikalavimus. Kalbu apie brangiomis mašinomis važinėjančius, prabangiose parduotuvėse perkančius, nuolat soliariume besilankančius ir manikiūrą besidarančius verslininkus. Jie negaili kritikos išoriniams moters dalykams, bet nevertina asmenybės, individualumo.

– Tačiau vis daugiau moterų vertina tik pinigus, tad kodėl tiems vyrams nepareikalavus, kad jos būtų tokios, kokių jie nori?

– Taip, tokių moterų daugėja, bet tai – patelės. Jos nori patikti vyrams, o šie kelia aukštus reikalavimus išvaizdai. Užburtas ratas, kurį suka pinigai.

– Ar kurdama gražius apatinius nesi tokių moters išvaizdai perdėtai reiklių vyrų pusėje?

– Man jų nuomonė reikalinga kaip kūrėjai. Niekada negyvensiu su tokiu vyru!

– Ar tavo lūpomis nekalba nuoskauda dėl asmeninių išgyvenimų?

– Buvau ištekėjusi, po to išsiskyriau. Tačiau už mane nekalba skausmas. Aš įgijau patirties ir ant vyrų nepykstu. Vis dar laukiu savo žmogaus. Dabar esu protinga. Gal net per daug?

– Koks jis turėtų būti?

– Stipresnis už mane savo vidumi.

– Tu vilki tik savo kurtą apatinį trikotažą?

– To nesureikšminu. Jei man gražu, perku nesukdama galvos. Manęs dažnai klausia, ar aš įsižeisčiau, jei man padovanotų apatinio trikotažo? Ne, dovanokite! Apatinio trikotažo, kaip ir meilės, niekada nebus per daug.

– Koks tavo skonis?

– Man patinka gražūs daiktai, prabangios spalvos: nakties mėlio, šampano, smaragdo, bronzinė. Nepatinka linksmi, žaismingi, vaikiški motyvai. Imponuoja moteriški, provokuojantys, seksualūs.

– Minėjai, kad pagal apatinius galima nuspėti charakterį. Ką pasakytum apie moterį, vilkinčią nakties mėlio spalvos moteriškus ir seksualius apatinius?

– (Juokiasi.) Ji turi labai gerą skonį, seksuali, įdomi, žino, ko nori.

– O fatališka moteris galėtų vilkėti apatiniais, kurie patinka vyrui, bet ne jai?

– Jei jis bus man susukęs galvą, be jokios abejonės!

– Svajoji, kad tavo kurtą apatinį trikotažą pademonstruotų įspūdingiausia moteris – Monica Belucci.

– Ji tikrai labai įspūdinga, moteriška. Neperdžiūvusi. Bet formų neužtenka, pažiūrėk į jos akis. Jos tokios akys! Supranti?!

– O koks vyro tipažas tau imponuoja?

– Man reikia tokio, kad žinotų, ko nori, spontaniško. Grožis – nesvarbu. Tegul būna vos gražesnis už krokodilą. Noriu asmenybės.

– Tokių nėra? O gal, atleisk, į tave jie nežiūri?

– Taip, aš galiu nepatikti. Gali vaikščioti ant blakstienų ir neįtikti. Bet turi būti žmogus, kuriam patinku tokia, kokia esu. O jis nepraeis pro šalį.

Suvokiau, kad man labai imponuoja vyrai, kurie mėgsta ekstremalų sportą – banglentes, jėgos aitvarus, vandens motociklus, snieglentes. Man labai gražu ir seksualu prie kūno prigludęs kostiumas arba iki klubų nusmukę banglentininko šortai. Noriu tokio vyro! Tai žmogus, kuris mėgsta riziką, adrenaliną, yra seksualus, drąsus. Toks, kuris gali pasakyti: "Važiuojame prie jūros. Šią akimirką!"

– Ir paskutinis klausimas. Ar būna situacijų, kai apatinio trikotažo dizainerė apatinių nevilki?

– Namie. Viešoje vietoje – labai retai. Jų nevilkėjau ir per paskutinį savo modelių pristatymą, kai vilkėjau prie kūno prigludusia suknele su gilia iškirpte nugaroje. Matytųsi apatinių drabužių kontūrai, todėl nieko nevilkėjau. Tačiau jaučiausi puikiai. Man nesvarbu, kas ką pagalvos arba pasakys. Dabar aš mėgaujuosi gyvenimu. Sulaukusi 30 metų galiu sau tai leisti.