lsveikata.lt archyvo nuotr.

KAS YRA TIKRASIS HELOVINO SIMBOLIS?

2016-10-31 11:29
Domantė Juknonytė

Kaip ir dauguma šių laikų Helovino šventei būdingos atributikos, tradicinės šventės daržovės – moliūgai taip pat kilę iš Amerikos. Būtent šioje šalyje pradėta kasmetinė moliūgų skaptavimo tradicija, sukuriant daržovei „veidą“, ir papuošiant jomis aplinką šiuo šventiniu rudens laikotarpiu.

Visgi Helovino šventės ištakose moliūgas neminimas. Pasirodo, originalusis „Džekas žibintas“ (taip vadinamas išskaptuotas moliūgas su liepsna viduje) pagal šventės legendą – ropė, praneša „The Guardian“.

Manoma, jog daržovės ruošimo ją išpjaustant tradicijos pradžia siejama su airių mitu apie vagį Šykštųjį Džeką (angl. Stingy Jack), kuris sudarė paktą su velniu atiduodamas sielą. Džekui mirus, jo dvasia buvo pasmerkta amžinai klajoti žemėje: įkalinta išpjaustytoje ropėje, kelią šviesdavosi karštomis anglimis iš pragaro. Nuo to laiko jis tapo žinomas kaip Džekas Žibintas.

Helovino ištakomis laikoma keltiška šventė – Samheino festivalis, kurio metu gyventojai išpjaustydavo tuščiavidures ropes ir uždegdavo jų viduje liepsną, skirtą piktosioms dvasioms atbaidyti. Pagal šią tradiciją, škotų ir airių imigrantai XIX a. į Ameriką atnešė daržovės pjaustymo būdą, pritaikytą Helovino šventei.

Kadangi moliūgai Amerikoje yra paplitusi daržovė, pastebėta, jog juos lengviau išpjaustyti. Taigi būtent jie, o ne ropės, tapo pagrindiniu šventės simboliu Amerikoje. Šventiškai išpjaustytas moliūgas iki šiol pagal airių mitą vadinamas „Džeko žibintu“ (angl. Jack-o‘lantern).