Italų kino kūrėjas Maxi Dejoie pradeda naują dokumentinio kino projektą apie buvusį KGB kalėjimą Vilniuje. Rudens pradžioje M.Dejoie su operatoriumi atvyks į Lietuvą pradėti filmo parengiamųjų darbų.

Pilnametražis dokumentinis filmas remsis tikromis istorijomis žmonių, kurie devintajame dešimtmetyje buvo kalinami ar tardomi KGB kalėjimo rūmuose.

Filmo pavadinimas – "пять(5)". Skaičius penki – tai numeris KGB padalinio, skirto bet kokiai antisovietinei veiklai menininkų, mokslininkų, pedagogų ar jaunų žmonių aplinkoje sekti. Šio padalinio darbo metodika apėmė kontržvalgybą, fizinius ir psichologinius kankinimus, skubias egzekucijas.

Skaičius 5 atsispindės ir filmo kompozicijoje – filmas suskirstytas į penkis skyrius, liudytojų lūpomis bus papasakotos penkios istorijos.

"Kai pirmą kartą apsilankiau Genocido aukų muziejuje, buvau pritrenktas ir šokiruotas. Tačiau grįžus į Italiją mane ištiko dar didesnė nuostaba suvokus, kad eilinis Vakarų europietis, toks kaip ir aš, beveik nieko nežino apie sovietų nusikaltimus Baltijos valstybėse, ypač paskutiniuoju gyvavimo dešimtmečiu", – savo įspūdžiais dalijosi režisierius, pirmąkart susidūręs su šiuo tamsiu Lietuvos istorijos puslapiu.

Kino kūrėjai savo pasakojime koncentruosis į paskutinį sovietų imperijos dešimtmetį. Tai laikotarpis, antras pagal svarbą po Stalino periodo; valdė daugiausia Jurijus Andropovas (buvęs KGB vadas) ir vadinamosios perestroikos šauklys Michailas Gorbačiovas. Paskutinysis Sovietų Sąjungos dešimtmetis vadinamas KGB aukso amžiumi. Būtent šiuo periodu saugumo komitetas maksimaliai išplėtojo savo veiklos tinklą, sušvelnino bausmes ir pasinaudodamas dėl to silpstančiu visuomenės budrumu nuožmiai kovojo su disidentais ir kitais "valstybės saugumui grėsmę keliančiais asmenimis".

Ambicingo režisieriaus M.Dejoie tikslas yra sukurti KGB realybės meninį įvaizdį, suformuotą iš skirtingų to laikotarpio perspektyvų. Filme kalbės žmonės, kurių gyvenimui vienaip ar kitaip darė įtaką KGB – kaliniai, disidentai, agentai, KGB kalėjimo darbuotojai.

Kiekvienas skyrius bus kuriamas panaudojant įvairias medijų formas – reportažinę ir pastatiminę dokumentiką, animaciją, fotografiją. Kiekvienas šių vaizdinių sprendimų bus priemonė tiksliai personažų pasakojamai emocinei patirčiai perteikti.

"Mano planuose šis filmas netaps istoriniu-politiniu sovietinės Lietuvos portretu, jau vien dėl to, kad, mano nuomone, istorinis mikroklimatas yra pernelyg jautrus bet kokiems istoriniams ar politiniams apibendrinimams. Esu įsitikinęs, kad individualios žmonių istorijos gali atskleisti kur kas dramatiškesnius žmonijos ir istorijos skrespjūvius pačia universaliausia šių sąvokų prasme", – sakė kino kūrėjas.

Dosjė

M.Dejoie gimė Turino mieste 1987 m. ir jau būdamas trylikos pradėjo kurti filmus. Jis pastatė daugiau ne dešimt trumpametražių filmų, kurie buvo rodomi tokiuose tarptautiniuose festivaliuose kaip Turino, Genujos kino festivaliai, Londono mokslinės fantastikos festivalis, Niujorko nepriklausomo kino festivalis ir kt. Kino kūrėjas montuoja ir režisuoja televizinę dokumentiką. "Gerberio sindromas" ("The Gerber Syndrome") – debiutinis pilnametražis filmas, sėkmingai pristatytas daugiau nei 14-oje tarptautinių festivalių. Vienas jų – 2012 m. tarptautinis kino festivalis "Kino pavasaris".