Atsako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
Griežtai reglamentuota
Žaislai yra viena iš prekių grupių, kuriai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) visada skiria daugiau dėmesio. Jie yra viena iš dažniausiai tikrinamų prekių grupių, nes skirti pažeidžiamiausiems vartotojams – vaikams.
Žaislų sauga yra griežtai reglamentuojama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Žaislai gali kelti cheminį pavojų dėl juose esančių cheminių medžiagų. Tai gali pasireikšti apsinuodijimu, alergija, o ilgesniuoju laikotarpiu ir sunkesnėmis kepenų, inkstų ligomis, poveikiu žmogaus reprodukcinėms savybėms ir pan. Dažnai mažiems vaikams skirti žaislai tiriami dėl smulkių detalių – jos negali lengvai atsiskirti, kad mažas vaikas jų neįsidėtų į burną ir nekiltų pavojus užspringti, uždusti.
Pagal atskirus reikalavimus tiriami garsiniai, elektroniniai, šaudymo ar svaidymo funkcijas turintys ir kitų kategorijų žaislai.
Pernai VVTAT rinkoje nustatė 154 pavojingus produktus, kurių 30 proc. sudarė žaislai. VVTAT per 2024 m. yra nustačiusi 46 nesaugius žaislus Lietuvos rinkoje. Didžioji dauguma šių žaislų yra paskelbti VVTAT svetainės Pavojingų produktų skiltyje, tad tėvams būtų pravartu kartais užmesti akį į tokius sąrašus, ypač prieš perkant žaislus.
Per 2023 m. buvo rasti 43 nesaugūs žaislai (tai sudarė 32 proc. visų nustatytų nesaugių gaminių).
Informaciją apie ES nustatytus nesaugius gaminius taip pat galima rasti ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemoje Safety gate (liet. Saugos vartai).
Daugiausia – iš Kinijos
Beveik visų nesaugių žaislų kilmės šalis yra Kinija.
Skirtingoms žaislų kategorijoms yra taikomi skirtingi standartai. Įvairūs minkšti žaislai, skystos ar birios konsistencijos žaislai yra tiriami dėl cheminės sudėties. Tiriama gali būti ir medinių žaislų dažų cheminė sudėtis. Jei tyrimų metu yra nustatomi cheminių medžiagų kiekiai, viršijantys nustatytas normas, žaislas kelia cheminį pavojų. Dažniausiai tai gali pasireikšti įvairiomis alergijomis, apsinuodijimais.
Dažniausiai nesaugiais pripažįstami minkšti plastikiniai žaislai, kurių gamybai naudojami ftalatai. Per didelis ftalatų kiekis gali sukelti astmą, pažeisti kepenis, inkstus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, silpninti imuninę sistemą ir kt.
2024 m. nesaugiais buvo nustatyti žaislai: lėlės „Beauty“ (modelis-blo18b), „Bearby“, „Fashion Girls“ (su saldumynais), „Happy Girl“, lėlių vežimėlis „Baby stroller“, barškučių rinkinys, žaislas – triušiukas „Lovely Rabbit“, žaislas – žirafa „Giraffe Wooden Toy“, šautuvų rinkinys „City Guard Super police“ ir šautuvas su šoviniais „Gun soft bullet“ ir kt. Visi prekiautojai nesaugiais žaislais buvo nubausti nemenkomis piniginėmis baudomis.
Šlykštukai irgi gali pakenkti
2024 m. VVTAT kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis vykdė vaikų mėgstamų gleivių žaislų (šlykštukų, arba slaimų) tikrinimo programą. Tarnyba atrinko Lietuvoje ir į laboratoriją Vokietijoje išsiuntė dvylika bandinių. Septyniuose iš jų boro koncentracija du tris kartus viršijo atitinkamai kategorijai nustatytą leistiną boro kiekį. Būtent dėl šio cheminio elemento gleivių žaislams būdingas tąsumas, lipnumas, tamprumas – savybės, dėl kurių juos taip mėgsta vaikai. Vis dėlto boras, boro rūgštis ir boratai klasifikuojami kaip 1B kategorijos kancerogenai, mutagenai arba toksiškos reprodukcijai medžiagos. Į organizmą patekęs per didelis boro kiekis gali sukelti apsinuodijimą. Beje, ši medžiaga yra linkusi kauptis organizme ir vėliau kelti pavojų reprodukcinėms žmogaus savybėms.
Pažvelkite į ženklinimą
Įvairūs teisės aktai ir saugos standartai reikalauja, kad žaislų pakuotės turi būti pažymėtos CE ženklu, turi būti nurodytas minimalus naudotojų amžius, valstybine kalba pateikti kiti reikalingi įspėjimai ir nurodymai dėl atsargumo priemonių. Todėl tėvams visada patartina atkreipti dėmesį į ženklinimą, amžiaus grupę, kuriai žaislas yra skirtas. Jeigu tėvams įtarimų kelia pernelyg stiprus cheminis kvapas, aštrios žaislo briaunos, nepakankamai tvirta konstrukcija, lengvai prieinamos baterijos, reikėtų tai įvertinti ir tokio žaislo neduoti vaikui žaisti.
Įtariant, kad parduodamas žaislas nesaugus, vartotojai galėtų pranešti VVTAT. Jeigu vartotojas patirtų žalą, sukeltą nesaugaus produkto, jis galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo į VVTAT arba į teismą.
Svarbiausi patarimai perkant žaislus
• Apžiūrėkite, ar žaislas paženklintas. Įsitikinkite, ar sudėtingas žaislas turi naudojimo instrukciją.
• Įsitikinkite, ar žaislas, jo konstrukcijos neturi aštrių briaunų, smaigalių, ar tarp judančių detalių nėra tokio dydžio tarpų, kur galėtų įstrigti pirštas.
• Stenkitės pirkti natūralesnių medžiagų žaislus (nedažytas ar lakuotas medis, linas, šilkas). Jeigu jaučiamas nemalonus plastmasės ar kitoks stiprus kvapas, tokio žaislo geriau nepirkti.
• Įvertinkite, ar triratukas, automobiliukas ar kitas žaislas, kuris turi išlaikyti vaiko svorį, yra pakankamai tvirtas ir stabilus. Konstrukcijos irimai gali sukelti pačių blogiausių padarinių.
• Žaisliniai šaunamieji ginklai su 6 mm skersmens šratais ir kitokiais svaidiniais gali būti pavojingi. Iškyla didžiulė rizika susižeisti akis ir veidą net atšokusiu nuo taikinio šratu. Dažnai jie paženklinti nuoroda vaikams nuo 14 metų, todėl nepatariama jų pirkti mažesniems.
• Timpos pavojingos netgi tada, kai šaudymui pridėti minkšti svaidiniai. Vaikas visada gali panaudoti kitą svaidinį, pavyzdžiui, akmenuką.
• Burniniai žaislai (švilpukai, dūdelių antgaliai) kelia užspringimo pavojų ir vyresniems nei trejų metų amžiaus vaikams.
• Žaislo, skirto vaikams iki trejų metų, konstrukcijoje neturi būti lengvai nuplėšiamų smulkių detalių. Kūdikis gali jomis užspringti ir uždusti.
• Žaislo korpusas turi būti pakankamai tvirtas, kad nesudužtų jį numetus ar ant jo užlipus. Duženų briaunos gali sužaloti vaiką.
• Tempiamų žaislų virvelės gale neturi būti detalės, galinčios padėti virvelei sudaryti kilpą, nes tai kelia pasismaugimo pavojų.
• Medinukai turėtų būti glotniais paviršiais, be šerpetų.
Kas yra ftalatai?
Ftalatai – viena gausiausiai naudojamų medžiagų plastiko gamyboje ir chemijos pramonėje. Jų beveik visada aptinkama minkštesnės plastmasės (PVC) gaminiuose, siekiant padidinti jų minkštumą, skaidrumą, lankstumą ir ilgaamžiškumą. Šių medžiagų gausu dažų, klijų, grindų dangų, plastikinių butelių, įvairių maistui laikyti skirtų indų, drabužių, žaislų, medicinos priemonių gaminiuose, kosmetikoje. Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, todėl į aplinką patenka visu plastikinio daikto naudojimo laikotarpiu. Tyrimų rezultatai parodė, kad į paviršinius vandens telkinius ftalatai patenka daugiausia su nuotekomis.
Ftalatai yra toksiški vandens organizmams, kaupiasi maisto grandinėje, gali sukelti endokrininės sistemos sutrikimų, astmą, onkologines ligas. Vienas daugiausia tiriamų ftalatų – di(2-etilheksil ftalatas (DEHP) – išsiskiria savo toksiškumu, bioakumuliacinėmis savybėmis.
DEHP ir kitų ftalatų plastikiniuose gaminiuose ribojimai Europoje prasidėjo nuo 1999 m. – šeši ftalatai buvo uždrausti žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse. Pagal galiojančius ES teisės aktus, šiuo metu į rinką negali patekti gaminiai, kuriuose ftalatų koncentracija bus lygi arba didesnė nei 0,1 proc. plastifikuotos medžiagos masės, praneša Aplinkos apsaugos agentūra.
Klausimus siųskite e. paštu: [email protected]
Naujausi komentarai