Ji – ne stebukladarė. Stebuklus, pasak jos, kuria patys žmonės. Žinomą žolininkę, būrėją ir bioenergetikę Algimantą Riaugienę daugelis vadina Kriaunų ragana.

Nelaiminga Karmos karma

"Numirėlių kauliukų užpiltinė, – juokiasi Kriaunų ragana, vaišindama stikleliu naminukės iš krienų, aronijos, juodojo šermukšnio, spanguolių. Čia pat – naminis baltas sūris, medus. – Taip žmonės priima svečius kaime, taip priimdavo mūsų protėviai."

Algimanta paragina išgerti ir patogiai įsitaiso Rokiškio kraštotyros muziejaus filialo kambarėlyje. Ji – šio muziejaus vedėja. Įdomi, charizmatiška, neiškanti žodžio kišenėje, mėgstanti humorą.

Spalvoti karoliai, apyrankė iš akmenų ir juodo onikso žiedas – raganos apsauga. Nuo pagundų, nusikvatoja. O kur tradicinė raganos juoda katė?

"Kartą radau gatvėje vos pastovinčią. Prisijaukinau, nupenėjau, pavadinau Karma, – atsidūsta. – Ją suvažinėjo mokyklos vairuotojas."

Būstas itin kuklus

"Po jumis blaškosi septynios energinės srovės. Labai gerai, geras skaičius, daug stiprybės. Kiti net vienos neturi, – įdėmiai pažvelgia melsvomis, šiek tiek įkypomis akimis. – Pataikauju? Ne! Bet esate ir velnių prišveitęs..."

Su Algimanta kalbėjomės apie viską. Netikėjome ja aklai. Ne visiems ji gali padėti. Nors žinojome, kad ji gali lakstyti basomis per sniegą, žarijas ir stiklo šukes, neprašėme pademonstruoti.

Tačiau įsiprašėme apžiūrėti jos namų. Ne, ten nebuvo naujųjų burtininkų būstams būdingo daugiau nei metro skersmens skystųjų kristalų televizoriaus, prabangių baldų.

Du kambarėliai dviejų aukštų daugiabutyje. Itin kuklu. Vėsu. Sena krosnis. Daug knygų, popierių, daiktų. Chaosas. Irštva, kaip ji pati vadina.

"Dabar rengiuosi padaryti plastinę operaciją savo knygai. Iki balandžio turiu išleisti, – rodo daugybę popierių, kurie vadinsis "Į purpurinį dangų su šluotražiu". – Vėluoju, bet buvo laikotarpis iki Kubiliaus, dabar – kubiliena. Jau iš elgetų atima lazdą. Noriu, kad neužmirštume savo protėvių patarimų, netradicinės medicinos, receptų. Ir, žinoma, tai knyga apie mano senelį – žolininką."

Istorija su violetine žarnyte

"Kieme gulėjo teta Levusia, – pradeda pasakojimą A.Riaugienė apie savo senelį Praną – kelių parapijų kalvį, žolininką, žiniuonį. – Iš burnos jai sruvo putos – epilepsijos priepuolis. Senelis iš trečios kišenytės išsitraukė apvytusią violetinę žarnytę (pasakoju, kaip tada kalbėdavome kaime) ir – čiurkšlę tiesiai jai į burną."

Teta Levusia pašoko nuo žemės ir galvotrūkčiais nubėgo į mišką. Nuo tos dienos ji nepatyrė nė vieno epilepsijos priepuolio.

"Prieš 15–17 metų buvo išleista knygelė apie šlapimą, kurioje buvo klausimia, ar tai – vaistas? – šypsodamasi prisimena Algimanta. – Aš jau vaikystėje žinojau, kad šlapimas – vaistai."

Regėjo mamos mirties viziją

Graži moteris ugnyje. A.Riaugienė niekada nepamirš naktį pasirodžiusios vizijos – lemtingo ženklo. Tą naktį namelyje sudegė jos mama.

"Tą vaizdą pamačiau paryčiui. Pamaniau, kad moteris panaši į mano mamą. Tik juodai apsirengusi, ryškiu galvos apdangalu, – pasakoja Kriaunų ragana. – Rytą paskambino sesuo Elena ir sako: mamos nėra, sudegė. Kaltinau save, bet ką aš galėjau padaryti?"

Tokių vizijų, matymų, ieškojimų virgulėmis, būrimo kortomis ir kavos tirščiais jos gyvenime buvo daug.

Reikia ieškoti, kas nužudė mergaitę Jūžintuose, kur nuskendo Drąsiukas iš Drąseikių. Ji purto galvą: nemėgsta tokių dalykų. Nenoriai padeda. Kai reikia ieškoti mirusiųjų – skausminga.

"Pažiūrėk, Linai, ajerai, akmuo... Tau reikia saugotis vandens, bent šįmet nesimaudyk ežeruose," – dar vieną situaciją pamena ragana. Ji pranašavo Linui nelaimę, kurią gali atnešti maudynės ežere.

Po mėnesio jai paskambino pažįstama. Nebėra Lino. Paskendo. Jis saugojosi ir nesimaudė Molėtų rajono ežeruose, bet nuvažiavo į Ignaliną ir...

Pagalbos prašo daug vyrų

Apsišaukėlė, melagė? Ar daug kas rėžtų jai tuos žodžius? "Būta tokių žmonių", – nesigina. Po to nusijuokia: "Ypač jei sutiktumėte Kriaunose gyvenantį sovietinės armijos karininką. Jam visi labai blogi."

Ji pakartoja: stebuklų nedaro, tačiau padeda tiek, kiek išmano. Ir nesupranta, kaip televizijoje dažnai šmėžuojanti žinoma būrėja ramia sąžine iš žmogaus paima 450 litų ir nepasako teisybės.

"Nesunku išgydyti tikrą, bet ne tariamą rožę, duoti patarimų, žolių. Beje, itin retai gydau nuo alkoholizmo, – neslepia Algimanta. – Tačiau padedu visiems, kam tik galiu."

Vėl ragina pasivaišinti sūriu, atsako į trečią per mūsų pokalbį telefono skambutį. Atsidūsta. Vėl skambina vyras. Sunkmečiu jos pagalbos prašo labai daug vyrų.

Finansiniai sunkumai, paskolos, nedarbas, menkesnės galimybės išlaikyti šeimą ir "maisto papildą" – meilužę. Tokias į ją besikreipiančių vyrų nelaimes vardija A.Riaugienė. Tokie vyrai, jei juos dar spaudžia kartu gyvenančios moterys, neretai palūžta.

Nelaiminga meilės istorija

Ji jau daugiau nei 20 metų viena. Ar raganai sunku suvilioti ar žolelių sugirdyti kokiam nors vyrui?

"Bet ko man nereikia, – juokiasi A.Riaugienė. – Kriaunose – 15 normalių vyrų, kurie dirba, rūpinasi šeimomis, ir 15 elitinių, kurie nuo ryto prie parduotuvės renka pinigus. Ir apie 50 amazonių."

Tačiau ji vis dar pamena kažkada į muziejų įvirtusią triukšmingą kompaniją ir vieną staiga jai skruostus delnais suspaudusį vyrą: "Algimanta Kazlauskaitė – tu?"

Išgirdusi savo mergautinę pavardę ir seniai švelniai liesta vyro, Kriaunų ragana net atšoko. Ir prisiminė šauniausią ir mylimiausią jos vyrą – Ričardą iš Kazliškių.

Prieš keliasdešimt metų, uždarius kultūros namų duris, Algimantą puolė bučiuoti jai labai patikęs vaikinas Ričardas. A.Riaugienė prisimena: "Su išlaikymu! To nemokėjau. Išsigandau, atšokau ir klykiau. Išlindo dabartinio Rokiškio komisaro tėvas, ūkvedys, klausia, kas nutiko?!"

"Durna merga", – tada nusivylęs išrėžė Ričardas. O Algimanta atstūmė jai patikusi vyrą, kuris vėliau susituokė su kita moterim.

"O aš tave taip mylėjau... – po daugelio metų Algimantai kaip peilis į širdį smigo jo prisipažinimas. – Kodėl tu mane atstūmei?"

Algimanta atsiduso: "Tuomet pirmą kartą gyvenime aš atsiprašiau vyro."

Šlapimas – kosmetikos priemonė?

"Jau seniai žinojau, kad šlapimas puikiai padeda nuo epilepsijos", – tikina Kriaunų ragana.

Šlapimas tinka nuo įvairių ligų, padeda ilgiau išsaugoti veido odos skaistumą. Vienas būdų – vakare savo šlapimu pasitepti veidą nakčiai.

"Sveika šlapimą gerti, – tikina Kriaunų ragana. Tiesa, neslepia, kad tai ištverti yra sunku. Ji gėrė savo šlapimą tik 12 dienų, nors kursas – mėnuo. – Bet jei girtuokliai geria degtinę, kodėl aš negaliu gerti savo ar anūkėlių šlapimo?"

Vaistams šlapimas tinkamas nuo pusiaunakčio iki 6 val. ryto. Netinka pirmi ir paskutinieji jo lašai. Čiurkšlę nukreipti į tą pusę, iš kurios teka saulė, o gerti anksti rytą.

Vyrams gundyti

"Vaikystėje mama mokė: vaikeli, niekada nepraeik skruzdėlyno, – pasakojo Algimanta. – Skruzdėlyno negalima vartyti, griauti. Pasilenk arti arti, užsimerk ir spjauk. Juodos skruzdėlės įpyks, pakels uodegėles ir paleis srovę. Atsidarys jūsų veido poros, priplūs kraujo. Atrodysi patraukliai ir vyrai neatsispirs ir veidui, ir kvapui, kuris veiks kaip feromonai."

Apie Drąsių Kedį

"Žinau, kad jis yra gyvas. Ir galbūt arčiau, nei mes galime įsivaizduoti", – teigia Algimanta.

Receptai vyrams

Įtampą geriausiai panaikina meilė, seksas. Pavasarį laukuose reikia pririnkti gegužraibės. Išsivirti arbatos. Ji gerina potenciją. Lietuviškoji viagra – varputis. Išdžiovinti su lapeliais ir šaknelėm ir gerti arbatą.

Užmigti, nusiraminti padeda ramunėlės, beržo lapai, liepų pumpurai, lazdynų lapai.