Televizijos laidų prodiuseris įteisintų šariatą ir prievarta apvesdintų iki 25 metų amžiaus nesusituokusius vyrus

Dvejopas. Prieštaringai vertinamas. Kovotojas. Romantikas. Užkariautojas. Komunikabilus. Agresyvus. „Pavojingos zonos“, „Visiškai slaptai“, „Spąstai“, „Ledo žvaigždės“ ir kitų laidų vedėjui bei prodiuseriui K.Krivickui būtų galima skirti ir daugybę piktų žodžių, ir komplimentų. Kas tikra, kas ne – turbūt žino tik jis vienas. Galbūt dar jo žavioji žmona Jurgita. Tačiau viena išties aišku – jis pastebimas, ryškus.

- Ką įžūlaus ir drastiško prodiuseris Krivickas pasiūlė naujajam televizijos sezonui?

- Nieko įžūlaus, nes dabar esu pavyzdingas šeimos vyras ir tėvas. Mano darbai orientuoti į šeimą, pramogą, teigiamas emocijas. Kartais jos balansuoja ties įžūlumo riba, bet jos neperžengia. Naujausias projektas - „Sudaužytų širdžių klubas“. Lieka ir intriga - laida „TV detektyvai“. Mums pasisekė laimėti „aukso puodą“ - vedėją Saulių Siparį.

- Dabar? Vadinas, buvai nepavyzdingas šeimos tėvas?

- Ne. Neturėjau šeimos ir nebuvau tėvu. Bet buvau nepavyzdingas vyras.

- Gėrei be saiko, vartojai narkotikus, kaip kojines keitei merginas?

- Kojinių buvau prisipirkęs tiek, kad dar ir dabar jų užtenka. Ištekliai, matyt, baigsis tik po Naujųjų metų. O dėl kitko… Tegul būna dvi mano pusės: praeityje buvau įžūlesnis, dabar nuosaikesnis.

- Koks Tu iš tiesų? Vieniems – draugiškas, betarpiškas, linksmas, kitiems – agresyvus, įžūlus, net chamiškas.

- Demonstravo serialą „Pretendentas“. Aš – tarsi filmo herojus: vieną savaitę jis buvo ugniagesiu, kitą – mikrochirurgu. Aš esu ne prisitaikėlis, bet prisitaikantis: galiu būti komunikabilus, linksmas, romantiškas, bet taip pat agresyvus, despotas, chamas.

- Esi veidmainis arba apsimetėlis?

- Ne. Gyvename labai įvairioje visuomenėje, kurioje patiriama labai daug skirtingų situacijų. Aš nesirengiu būti draugiškas žmonėms, kurie kišasi į mano šeimos reikalus. Pavyzdžiui, nenoriu, kad atostogaujant kažkas liptų ant galvos. Todėl galiu būti ir pliušiniu meškiuku, ir kietas kaip pačiūžos geležtė. Esu pragmatiškas.

- Tačiau Tavo priešu geriau nebūti. Esi kerštingas.

- Esu labai kerštingas. Tačiau noriu, kad mano noras kerštauti būtų realizuotas, nes jis dažnai lieka tik noru. Progai pasitaikius mielai suvedu sąskaitas. Bet niekada nekeršiju daugiau, nei buvo man padaryta blogo.

- Kodėl Tu žmoną Jurgitą, kaip kalbama, laikai po padu? Ar toks turi būti vyras: griežtas, valdingas ir savo antrą pusę laikantis „auksiniame narvelyje“?

- Ar tiesa, kad tu esi žmonos Irmos šešėlyje?

- Taip, nes ji šou pasaulio žmogus, o aš nemėgstu viešumo.

- Būtent. Ne visada tai, kas matoma viešoje erdvėje, – tiesa. Šou verslas – kreivų veidrodžių karalystė. Jei mums pavyksta, tuo naudojamės. Ir įvaizdis nėra realybė, nors aš pats kartais specialiai paskatinu šio įvaizdžio kūrimą. Tai – natūralu, normalu. Mėgstu ir labai domiuosi gamta, o joje kitokios praktikos nėra.

- Tačiau Tau patinka toks įvaizdis? Man labiau patinka pilkieji kardinolai.

- Dėl mano pilkojo kardinolo savybių galime kalbėtis labai ilgai. Tiesa paaiškėtų tik ypač privačiame renginyje, kuriame aptariami prodiuserių atlyginimai, televizijų biudžetai.

Aš dar nešu buvusio televizijos laidos vedėjo naštą. Anų laikų įvaizdis man netrukdo ir kartais atbaido prašalaičius, kurie norėtų man pasakyti vieną kitą repliką. Tačiau tam tikrų despoto ir pilkojo kardinolo savybių turiu.

- Esi iš tų, kuris skaičiuoja ėjimus ir šešėlyje mėgsta žaisti šachmatų partiją su žmonių figūromis?

- Labai teisingai. Tik netinka žodis „mėgti“. Mes žmones grupuojame, ir jie mums yra medžiaga.

- Moki skaičiuoti pinigus?

- Ne. Nesu verslininkas. Stengiuosi uždirbti, bet man trūksta racionalumo.

- Kalbėjai apie gamtą ir natūralią atranką. Koks turėtų būti vyras. Patinas?

- Čečėnas. Kaukazietis. Italas. Jis turi besąlygiškai mylėti savo moterį. Puikus pavyzdys – „Sopranai“. Šeima – labiausiai saugoma ląstelė. Ištikimų draugų būrys. Laisvalaikis su vyriškais žaidimais, iššūkiu, adrenalinu. Tačiau gyvenime yra daugybė vyrų, kurie atrodo vyriški, bet situacijos parodo, kad tai – tik įvaizdis, o atrodę tylūs ir ramūs pasielgia vyriškai.

- Tu simpatizuoji senosioms mafijų grupuotėms – Ndrangetai, Comorai ir Cosa Nostrai.

- Be jokios abejonės: tvarka, hierarchija, paklusnumas, organizuotumas. Tačiau tai yra ne tik mafijinėse struktūrose. Televizijoje. Kariuomenėje. Taip turėtų būti ir visuomenėje.

- Tokie vyrai bijo protingų moterų.

- Galbūt.

- Ir nesirenka tokių žmonų.

- Žmona, kaip ir aš, yra dvejopas asmuo. Man atrodo, kad namai - ne ta vieta, kur moteriai reikia demonstruoti savo intelektą. Namie ji turi būti žmona, mama. Kitokia – visuomenėje.

- Užklupę žmoną su kitu tokie vyrai, kaip Tu, turbūt vietoje nušautų ir ją, ir jį?

- Taip. Ir ji tai žino.

- Bet tokių vyrų žmonos turėtų susitaikyti su tuo, jei užtiktų vyrą su kita.

- Kaip tu gerai žinai tuos metodus.

- Jūsų automobilį vėl vairuoja Jurgita. Tu prieš metus ar dvejus buvai pasižadėjęs rudenį vairuoti pats.

- Niekam nieko nežadėjau. Ką žadėjau ir pralaimėjau – visiems jau sumokėjau.

- O gandai, kad esi taupus? Ar, pavyzdžiui, pirkdamas sodybą, joje pagyveni, po to nusprendi, kad ji netinkama, ir nieko nesumoki?

- Neperku sodybos ir taip nesielgiu. Ir nesu taupus. Ką tik Jūrų muziejuje nusipirkau kriauklę, kurią pastatysiu virš akvariumo. Turiu nardymo įrangą, medžioklės reikmenis, sniego motociklą, keturratį, burlentę, vandens motociklą, naują „Subaru“. Antra vertus, pinigai investuoti į akcijas, nekilnojamąjį turtą.

- O sakei - nemoki skaičiuoti.

- Bet nesu skrupulingas skaičiuotojas: jei mano vaikas norės atsigerti, paplūdimyje nepagailėsiu dviejų eurų už butelį vandens.

- Nebijai, kad trejų metukų Atėnė bus karinga?

- Ji – ne karinga. Ji karo deivė. Būti karo dievu nereiškia būti karingam. Didžiausias menas laimėti karą jo nepradėjus. Ji ir išminties deivė. Aš taip stengiuosi ir tikiuosi, kad ji pasistengs išvengti visų karų.

- Tiesa, kad Lietuvoje, jei būtum valdžioje, mielai įteisintum šariatą?

- Taip. Mielu noru.

- Nesi madingas? Nevartoji „kokso“, „šypsenėlių“, „armanių“ ar „versačių“, nevaikštai į gėjų vakarėlius?

- Tokie klausimai man yra nemalonūs ir nepatogūs. Negalėčiau dalyvauti laidoje „Jeigu“, kuriamoje už Europos Sąjungos pinigus, ir nekalbėčiau nesąmonių, kurios prieštarautų mano fundamentalioms vertybėms. Gavo 100 tūkstančių ir dabar turi toleruoti, garbinti gėjus? To nedaryčiau ir už milijoną.

- Ir pritartum senovės inkų nuostatai, kad vyrai privalo susituokti iki 25 metų? Jei to nepadarytų, jie būtų apvesdinami prievarta.

- Oo, taip, nes Lietuvoje gyvena tik 3 milijonai 382 tūkstančiai 41 gyventojas. Mane labai džiugina vaizdas Nidoje, kur matau labai daug vaikų. Pasaka, gražu! Tačiau yra labai daug lietuvių, kuriems čia viskas blogai – santvarka, valdžia, keliai, maistas. Jiems geriau būti vergais, nesvarbu kur. Labai nemėgstu emigrantų.

- Tu panašus į užkariautoją.

- Tai - būsena. Tačiau tai nereiškia, kad aš užkariauju kiekvieną darbą, veiklą, žmogų. Kaip normalus vyras, aš norėčiau pasiekti didžiausią greitį, uždirbti daugiausia pinigų, nušauti didžiausią šerną, turėti didžiausią namą, geriausius vaikus, gražiausią moterį. Toks noras yra. Jei taip ir neatsitinka, dėl to man nekyla jokių problemų.

- Tačiau, kaip sakoma populiariame juokelyje, viso alkoholio neišgersi, moterų nepamylėsi, turtų neužkariausi, bet...

- … stengtis reikia.