Iš kur atsirado Helovyno tradicija? | KaunoDiena.lt

IŠ KUR ATSIRADO HELOVYNO TRADICIJA?

  • 2

Helovyno pramogų parkas, esantis Jungtinėje Karalystėje, dar stovi tuščias, nes oficialus Helovynas bus tik spalio 31 d. Tačiau turbūt įdomiausia tai, kad ši iš katalikiškų tradicijų kilusi šventė dabar plačiai švenčiama ne tik protestantiškoje Anglijoje, bet ir Jungtinėse Valstijose bei visame pasaulyje.

„Daugelis žmonių mano, kad Helovynas yra kilęs iš senovės pagonių kultūros, senovės keltų mirusiųjų šventės. Tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip paprasta. Daugelis dalykų, kuriuos laikome labai būdingais Helovynui, kaip kapinių lankymas, procesijos su žvakėmis, žmonės ilgais drabužiais, vaiduokliai ir mirties simboliai, nėra tiesiog pagoniškos kilmės. Visa tai iš tikrųjų kilę iš viduramžių krikščionybės“, – aiškino Ohajo universiteto folkloro studijų centro direktorė Merrill Kaplan.

Viduramžių nuotaika buvo kur kas niūresnė nei dabartinis, komercinis Helovynas.

„Kai buvome maži, vaiduokliai buvo baisesni. Dabar yra daug mielų vaiduoklių, kurie patinka vaikams. Taip pat mums patinka išdykauti ar vaišintis, nes tai puiki proga susipažinti su daugybe kaimynų“, – kalbėjo Helovyno parko lankytojas Stewart Adie.

„Kasmet lankomės moliūgų parke. Išsirenkame moliūgų, juos išpjaustome ir pastatome prie namų“, – sakė mergaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Netgi visur išgarsintas naktį žibantis moliūgas su baisiu veidu turi gana miglotą istoriją. Nėra visiškai aišku, kaip jis susijęs su krikščioniškos Visų Šventųjų šventės išvakarėmis, per kurias švenčiamas Helovynas. Gali būti, kad švytintis moliūgas-pabaisa yra tolimas airių kalvio Džeko Žibinto iš ropės giminaitis.

„Džeko Žibintas – tai istorija apie piktą, bet gudrų kalvį, vardu Džekas. Jis sudarinėjo sandorius su velniu ir su Dievu, tačiau galiausiai Dievas nenorėjo jo priimti į dangų, o velnias – į pragarą. Tad velnias davė jam žariją, kurią Džekas įdėjo į ropę, ir taip gimė Džeko Žibintas“, – pasakojo folkloro ekspertė iš Airijos nacionalinio muziejaus Clodagh Doyle.

Amerikoje vietoj ropės buvo panaudotas vietinis moliūgas ir taip atsirado dar viena Helovyno tradicija, kurios tikrieji airiai turbūt niekada nebūtų įsivaizdavę.

„Tai nuostabu. Kai kurie dalykai tarsi iškeliauja kartu su emigracija ir vėliau sugrįžta atgal. Pavyzdžiui, Šv. Patriko dienos paradai, kurie pirmiausia atsirado Amerikoje, o vėliau sugrįžo į Airiją – visiškai kitokie“, – teigė C. Doyle.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

A

Vaikams, aišku, smagu paišdykauti, ir niekas jiems to neuždraus. Bet kai suaugę žmonės pradeda eiti iš proto, laksto apsiskarmaliavę, išsiteplioję, tada jau graudu darosi, kad virstama beždžionėmis. O tie visi siaubo vakarėliai, siaubo kambariai nestabilios psichikos žmonėms dar ir pavojingi...

Audronė

Lietuviai turi prasmingą ir gražią mirusiųjų pagerbimo šventę- Vėlines. O toji , iš kažkur atkeliavusi - ji mums svetima. Tad prisilaikykime savų tradicijų , kam mums tos iškreiptos svetimybės.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS