Aviakompanijoje „Qatar Airways“ dirbantys arabas ir lietuvė dvejus metus neišsidavė, kad jie – pora

Musulmoniškoje šalyje jie ilgai negalėjo viešai rodyti savo jausmų ir gyventi kartu. Viešoje vietoje net nesilaikydavo už rankų.

Tik po vedybų 26 metų „Qatar Airways“ stiuardesė iš Panevėžio Eglė Česnauskytė, tapusi Egle Irshaid, apsigyveno savo vyro – jordaniečio lėktuvo „Airbus 320“ kapitono namuose Kataro sostinėje Dohoje.

Įsidarbino Dubajuje

„Nesąmonė!“ – nukerta Eglė, prakalbus apie musulmonus. – Niekas moterų ten nelaiko uždarytų, nemuša ir nevaržo jų teisių.“

„Į tokias istorijas dažniausiai patenka dirbančios nelegalius ir įtartinus darbus abejotinos reputacijos merginos, – įsitikinusi E.Irshaid. – Dauguma musulmonų labai draugiški, tvarkingi, padorūs žmonės.“

Kelerius metus Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Eglė dirbo maisto produktų kompanijoje „Unipex“. Dabar ketvirti metai, kai ji – „Qatar Airways“ stiuardesė. Skraidydama vienų geriausių pasaulyje avialinijų lėktuvais ji aplankė daugybę šalių: Japoniją, Rusiją, Nepalą, Tailandą, Malaiziją, Bahreiną, Omaną, Pakistaną, Bangladešą, Singapūrą, Indoneziją, Indiją, Maldyvų, Seišelių salas.

„Pateikiau gyvenimo aprašymą, užpildžiau anketą, baigiau fizinio ir psichologinio pasirengimo kursus, medicininius testus, – pasakoja E.Irshaid. – Bėgiojau, avariniu būdu lėktuvo muliažu leidausi į šaltą vandenį.“

Turčiai ir tarnaitės

Prisimindama pirmuosius skrydžius dabar ji šypsosi: buvo nejauku, o kartais, kai lėktuvas patekdavo į oro duobes, baisu. Pradėjo dirbti ekonominėje, po metų perėjo į verslo klasę, o dabar ji dirba pirmosios klasės lėktuvuose.

„Labai geras aptarnavimas, maistas. Alkoholis, jei keleiviai neprisigeria, neribojamas, – giria „Qatar Airways“ E.Irshaid. Šioje aviakompanijoje dirba 69 tautybių žmonės. Tarp jų – penkios lietuvės.

Eglė juokiasi: dažniausiai lėktuve prisigeria ir triukšmauja rusai. Po skrydžio iš Maskvos neretai juos reikia išnešti ir iškviesti apsaugą. Rusai mėgsta ir paišdykauti: į tualetą iš pradžių nueina vyras, po to – mergina. Eglė prisipažino prisižiūrėjusi panašių vaizdų.

Pasitaiko situacijų, kai į lėktuvą įlipusi musulmonė kategoriškai atsisako sėdėti greta nepažįstamo vyro. Kol ieškoma, kas sutiktų apsikeisti vietomis, lėktuvas vėluoja.

„Skrendant pirmąja klase mačiau daugybę politikų, verslininkų, šeichų“, – pasakoja lietuvė stiuardesė. Daugiausia pastebimai turtingų keleivių skrenda iš Kuveito, Kataro, JAE.

Eglė ir dabar negali atsistebėti, kai dešimtmetis turtuolių vaikas pats nesugeba apsiauti ir užsirišti batų. Turčiai skrenda tik su tarnais. Tarnaitės paduoda rankines, apauna vaikus, juos, užsnūdus mamai, prižiūri.

Net už labai malonų aptarnavimą stiuardesės negali imti arbatpinigių, dovanų. Nebent keleiviai nuperka lėktuve parduodamų kvepalų.

Abu ieškojo rimto partnerio

„Iškart radome bendrą kalbą, – pažintį su vienuolika metų vyresniu lėktuvo pilotu Yazanu pamena E.Irshaid. – Jis – labai protingas. Gali bendrauti įvairiomis temomis. Man visada patiko vyresni, brandesni ir protingi vyrai.“

Eglei jordanietis padarė įspūdį ir savo taktiškumu. Daugelis ją kalbinusių arabų – įkyrūs. Vėliau Y.Irshaidas jai prisipažino, kad buvo pavargęs nuo vienatvės ir trumpų meilės romanų. Jam patiko, kad daili ilgaplaukė blondinė iš Lietuvos ieškojo ne nuotykio, o rimto gyvenimo palydovo.

„Ji – kitokia. Įdomi. Graži. Ji – labai geros širdies“, – žmoną giria jordanietis Yazanas. Jis ir Eglė tarpusavyje kalbasi angliškai, bet iš Yazano lūpų ne kartą išsprūdo arabiškas „ana bahebik“ (liet. - „aš tave myliu“).

Policijos reidai į parką

Baisu. Taip Eglė prisimena stipriausią savo emociją prieš išvyką į Jordaniją. Buvo griežtai nutarusi, jei jos mylimojo tėvai – senoviškų pažiūrų, reikalaujantys, kad moteris vilkėtų čadrą ir dengtų veidą, ji nutrauks santykius su Yazanu.

„Buvau šokiruota, – juokiasi panevėžietė. – Jordanijos sostinė – šiuolaikiška. Jo tėvai – labai šaunūs, geri žmonės. Iki pensijos tėvas buvo lėktuvo pilotas, mama – maloni, linksma, moteris, nevengianti segėti ir trumpą sijoną.“

Katare, kur apsigyveno jaunavedžiai, – griežtesni įstatymai. Ten negalima vaikščioti trumpais sijonais, apnuoginti pilvo: „Iš pradžių vilkėjau kaip Lietuvoje, tačiau po daugybės žvilgsnių pasijutau tarsi nuoga. Dabar rengiuosi kukliau, iškirptės – santūrios“,– pasakoja Eglė.

Daugiau nei dvejus metus ji ir Yazanas gyveno atskirai: apie gyvenimą kartu nesusituokusios poros negali net svajoti – grėstų griežtos nuobaudos.

Arabiški papročiai nepripažįsta kompromisų. Viešumoje – jokio jausmų demonstravimo, jokių susikabinimų už rankų, bučinių ir švelnių apsikabinimų.

Mieste yra vienas parkas, kuriame vakarais renkasi mylimieji. Tačiau dažnai atvažiuoja policija. Pamatę už rankų susikabinusias poras pareigūnai reikalauja dokumentų norėdami įsitikinti, ar pora – oficiali.

Matosi trylika dienų per mėnesį

Vos prieš 36 metus susikūrusios Kataro valstybės ekonomika kyla: kaip ir JAE, statoma daugybė viešbučių, dangoraižių. „The Qatar Pearl“ – kriauklėje augančio perlo formos prabangių gyvenamųjų namų ir parduotuvių komplekse – Eglė ir Yazanas nusipirko butą. Rugsėjį ketina persikelti į naująjį būstą.

E. ir Y.Irshaidai labai daug dirba: per mėnesį ore praleidžia apie 100 valandų. Retkarčiais jiems tenka skristi vienu lėktuvu, tačiau lietuvė ir jordanietis nesireklamuoja, kad yra vyras ir žmona. „Per mėnesį kartu būname apie 12-13 dienų. Pasiilgstame vienas kito“, – sako Eglė.

Tačiau ji su vyru neblogai uždirba: lėktuvo vadas per mėnesį – daugiau nei 40 tūkstančių litų, Eglė – apie 10 tūkstančių. Nors pragyventi Katare dvigubai brangiau nei Lietuvoje.

Pernai rugsėjį oficialiai įregistravę santuoką Dohoje, po to - Lietuvoje, E. Ir Y. Irshaidai vėliau ketina surengti vestuvių pokylį. Šiuo metu jie nuomojasi dviaukštį septynių kambarių namą, dalijasi neseniai pirktu nauju šeimos automobiliu – juodu visureigiu „Porsche Cayenne“.

Gėrimams – specialūs leidimai

„Kataro gyventojai labai draugiški. Ten nėra agresijos, visur tvarka, žmonės šypsosi, paslaugūs. Daug geresnis aptarnavimas nei Lietuvoje. Jaučiuosi namuose, – džiaugiasi Eglė. – Katare drąsiai palieku atrakintą automobilį, klube ar kavinėje – rankinę su pinigais, mobiliuoju telefonu. Lietuvoje naktiniame klube palikus rankinę ant stalelio, apsauga iškart perspėja saugotis vagių.“

O jos vyrui labai patiko Lietuvoje. „Tvarkinga, žalia, geraširdžiai žmonės“, - vardijo mūsų šalies pliusus Y.Irshaidas. Tik lietuviškas aptarnavimas jam nepaliko gero įspūdžio.

Dohoje yra tik viena parduotuvė, kurioje parduodami stiprieji gėrimai. Alkoholį gali pirkti tik tarnautojai ir solidžias pajamas turintys žmonės. „Tačiau vietiniai mėgsta išgerti klubuose ir lėktuvuose. Ir sočiai pavalgyti, – juokiasi Eglė, užsiminusi apie vyro antsvorį. – Dauguma katariečių – gan apkūnūs žmonės. Ten – labai skanu. Vištiena, aviena, alyvuogės, padažai. Nėra tik kiaulienos.“

Savo ir Yazano vestuvių iškilmes Eglė labai nori kelti Lietuvoje. Dar apie dešimt metų jos vyras ketina skraidyti ir toliau gyventi Katare, o po metų ar dvejų džiaugtis pirmagimiu. Lietuvė arabo žmona tam neprieštarauja.