Lietus lietuviams nebaisus

„Dušas“ neišgąsdino

„Su šia tema prisidarėme bėdos – bildukai buvo itin išradingi krėsdami išdaigas mums, organizatoriams. Nuolat turėjome būti pasirengę, laukdami netikėtai iš dangaus prapliumpančio „dušo“, ieškojome „žaltineto“ sprendimų teritorijoje neveikiančiam interneto ryšiui, stengėmės neištirpinti ledų dėl audros pradingus elektrai ir vis bėgome gaudyti skraidančių palapinių“, – juokiasi viena iš renginio organizatorių Guoda Bardauskaitė-Miloš.

Juolab buvo galima didžiuotis festivalio lankytojais, nepabūgusiais orų prognozių, išsiruošusiais stovyklauti su mažais vaikais ir drauge praleidusiais tokį įvairų, ilgą, saulėtą ir lietingą savaitgalį.

Festivalyje, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kazlų Rūdos savivaldybė, dalyvavo beveik 1,5 tūkst. dalyvių – vaikų ir suaugusiųjų, kurie mėgavosi pusšimčiu įvairiausių veiklų.

Prasmingas laikas drauge

Atrodo, šiemet saulė ir lietus nusprendė pasidalyti vienu bilietu į „Žaltytį“. Vos vienas trumpam pasitraukdavo, kitas skubėdavo užimti jo vietą.

„Šiemet teko stebėti ne tik programą, bet ir dangų. Lietus pakoregavo ritmą – kai kurias veiklas teko šiek tiek pavėlinti ar kantriai laukti, kol  pragiedrės. Tačiau edukacijos, paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės pavėsinėse vyko be pertraukų ir vos pasirodydavo saulė, pievos vėl prisipildydavo žmonių“, – sako festivalio programos vadovė Karolina Sugint-Kaupė.

„Per šį savaitgalį milijoną kartų buvo sušlapta, išdžiūta, vėl kiaurai permirkta ir dar kartą išdžiūta, bet smagu. Kartočiau dar ir dar“, – tikina festivalio dalyvė Šarūnė Kairienė.

Permainingi orai nesutrukdė tam, kas „Žaltytyje“ svarbiausia, – prasmingai, kultūringai, kūrybiškai šeimoms leisti laiką drauge.

Patirtys: festivalio dienos ir veiklos dovanojo neišdildomų įspūdžių, turtinančios bendrystės ir įkvepiančių atradimų. / K. Meilutės nuotr.

Intriguojanti tema

Persirengimas yra viena ryškiausių „Žaltyčio“ tradicijų. Prisimenant festivalio istoriją, jame gyveno elfai, fėjos, indėnai, cirko artistai, džiunglių gyvūnai, kitų planetų gyventojai.

Šiemet pasirinkta „Bildukų monų“ tema pakvietė sugrįžti prie senųjų istorijų, sakmių ir jose gyvuojančių būtybių.

Taip gimė turtinga festivalio programa: muzika, amatai, žaidimai, miško patyrimai, judrios lauko veiklos, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės. Vyko amatininkų mugė, veikė drabužinė, kvietusi gamintis aksesuarus iš natūralių medžiagų. Festivalio tradicija tapęs paštas kvietė nusifotografuoti, parašyti laišką sau ir vasaros prisiminimus gauti paštu prieš Kalėdas.

K. Meilutės nuotr.

Ir mažiems, ir dideliems

Programa buvo kuriama taip, kad kiekvienas rastų veiklos: mažyliai ir paaugliai, tėvai ir seneliai.

Kol vieni klausėsi koncertų ir spektaklių, kiti kūrė kvapus, drožinėjo medį, piešė ant šilko, leidosi į dieninius ir naktinius žygius. Įvairiomis žiniomis dalyvius praturtino paskaitos apie magiškuosius augalus, baubus, mitologiją ir tėvystę.

Šiemet saulė ir lietus nusprendė pasidalyti vienu bilietu į „Žaltytį“. Vos vienas trumpam pasitraukdavo, kitas skubėdavo užimti jo vietą.

Mažiausiųjų laukė cypciukų tipis, kuriame veikė skaitymo kampelis, vyko sensorinės veiklos. Išskirtine pramoga vaikams šiemet tapo terapinio ūkio karvučių glostymas.

„Daugelis festivalio veiklų kvietė patirtis išgyventi visai šeimai drauge, itin daug dėmesio skyrėme jauniesiems dalyviams. Koncertai nutilo dešimtą vakaro. Mažyliams sumigus, vyresnėliai ir tėvai rinkosi į tyliąją diskoteką, kurioje šoko su ausinėmis“, – pasakoja G. Bardauskaitė-Miloš.

Fantazija: persirengimas – viena ryškiausių „Žaltyčio“ tradicijų, o kurdami įvaizdžius festivalio svečiai nestokoja išradingumo. / K. Meilutės nuotr.

Bildanti eisena

„Bildukų monų“ tema atsispindėjo ne tik programoje, bet ir visoje festivalio erdvėje: meninėse instaliacijose, dekoracijose, tradicija tampančiuose dalyvių kostiumuose.

Kadangi bildukai – nematomos būtybės, persirengėliams teko nemenkas iššūkis: pasiruošti kostiumą prireikė išradingumo.

Fantazijai ribų nebuvo – vieni kostiumus kūrė iš samanų, lapų ir šakų, kiti puošėsi Užgavėnių veikėjus primenančiomis kaukėmis. Į pagalbą dalyviams tradiciškai skubėjo drabužinės komanda, padėjusi papildyti kostiumą aksesuarais ar pasipuošti teminiu makiažu.

Festivalio akcentu tapo bildanti persirengėlių eitynės su milžinišku rankų darbo žalčiu, o daugybę vaikų simpatijų pelnė spontaniškai kilęs šieno mūšis.

K. Meilutės nuotr.

Šventė dera su švara

Festivalis liko ištikimas savo vertybėms. Daug dėmesio skirta tvarumui: dekoracijoms ir kostiumams skatinama kūrybiškai pernaudoti daiktus, rūšiuoti atliekas ir švęsti taip, kad po šventės gamtoje liktų kuo mažiau pėdsakų.

Festivalyje nebuvo prekiaujama alkoholiu – organizatoriams svarbu kurti saugią ir ramią aplinką šeimoms.

„Tikrai grįšime kitais metais, visi esame sužavėti ne tik atmosferos, bet ir kaip gražiai pasirūpinta buitimi: geriamasis vanduo visiems, švarūs tualetai, kriauklėse nesibaigiantis muilas, šiukšlių nematyti. Organizatoriai labai draugiški. Publika ypatinga – šitiek vaikučių ir tėvelių, taip besirūpinančių vieni kitais“, – įspūdžiais socialiniuose tinkluose dalijasi amatų turgelio prekeiviai „Monai Studio“.