Grupė mūsų šalies keliautojų įsitikino: egzotiškose Afrikos valstybėse svetimtautis turistas, vos pasisukus kalbai apie pinigus, per vieną akimirką gali virsti mirtinu priešu 

Lietuva – ne Europos Sąjungos valstybė. Taip įsitikinę Etiopijos pareigūnai. Senosios Abisinijos teritorijoje dvylikos lietuvių grupė per mėnesį patyrė ne tik egzotiškų, bet ir ekstremalių įspūdžių.

Nesusipratimai – jau oro uoste

„Iš Etiopijos negalėjome patekti į Eritrėją, nes šios šalys nepalaiko jokių santykių. Tarpine šalimi pasirinkome Džibutį“, – pasakojo 45 metų vilnietis keliautojas Vytautas Bukauskas. Pasak jo, šiose Afrikos valstybėse yra visko, kas domintų turistus: XII-XIII amžių statinių, kryžiaus formos šv.Jurgio šventykla uolose, gamtos vaizdų, žvėrių, senųjų koptų kultūros liekanų, papročių besilaikančių genčių, kalnų, Raudonoji jūra su daugybe salų.

Tačiau Etiopijos sostinės Adis Abebos oro uoste kelionė prasidėjo nemaloniai. Etiopų niekas neįtikino, kad mūsų šalis – ES valstybė. „Būtų iškart deportavę, bet išimties tvarka grupei leido pasilikti oro uoste. Mus priėmusi vietinė agentūra davė kyšį, po to sutvarkė vizas“, – prisiminė V.Bukauskas. Vizas į Eritrėją lietuviai tvarkėsi iš anksto Švedijoje. Džibutyje išgelbėjo tik oficialus raštas, kad lietuviai oro uoste gali gauti vizą, leidžiančią šalyje praleisti dešimt dienų.

Privaloma fotografuoti ir mokėti

Didžiausią įspūdį lietuvių grupei paliko gentys Omo slėnyje. „Kalašnikovo“ automatais ginkluoti vyrai saugo galvijų bandas nuo žvėrių ir nuo kitų genčių. Moterys – pusnuogės, apsijuosusios klubus raiščiais.

Keisčiausios V.Bukauskui pasirodė Mursi ir Surma gentys, kurių moterys į prapjautas lūpas įspraudžia veido dydžio lėkštutes. Šios dvi gentys – vienos karingiausių ir agresyviausių: po pietų pas juos geriau nevažiuoti, nes Etiopijoje dauguma žmonių tuo metu geria drumzliną, rauginamas braškes primenančią tyrę.

Ginkluoti Mursi ir Surma vyrai mėgsta, kad juos fotografuotų, nes žino, jog būtinai gaus birų – vietinių pinigų. Tam lietuviai buvo išsikeitę maišelį smulkiųjų. Kartą lietuviai turistai ne juokais išsigando: mašiną apsupę etiopai ėmė baksnoti automatais bei pagaliais, ragino išlipti ir fotografuoti. „Turėjome juos fotografuoti ir už tai sumokėti pinigais arba šaltinio vandeniu“, – prisiminė V.Bukauskas.

Etiopijoje valdžia neatsako už genčių darbus, o vienas saugumo reikalavimų – per šalį keliauti bent dviem džipais. Kartą kalnuose lietuvių grupę saugojo kareiviai.

Įšventinimas į vyrus

Kitos gentys – draugiškesnės. Hamer gentyje lietuviai dalyvavo įšventinimo į vyrus ir šokinėjimo per jaučius šventėse. Norintis vesti vaikinas privalo įsibėgėjęs užšokti ant jaučio ir perbėgti per porinį skaičių gyvulių nugarų. Kuo šeima turtingesnė, tuo jaučių yra daugiau.

„Užšokti lieptelio nėra, šią ceremoniją būsimasis vyras privalo atlikti tris kartus ir nenuslysti, neįprastą paprotį aiškino keliautojas. – Nukritus – negarbė ir nuostoliai, nes po metų teks rengti dar vieną ceremoniją. Tuo metu vaikino giminės būsimąją nuotaką iki kraujo plaka rykštėmis.“

Daržovėmis, pienu, gyvulių krauju bei mėsa besimaitinantys vietiniai gyventojai sveiki, todėl pas juos atvyksta pasimylėti žmonės iš miestų: Etiopijoje, kaip ir daugumoje Afrikos šalių, bene kas ketvirtas gyventojas infekuotas ŽIV.

Nemokėsi – neišvažiuosi

Vienoje karščiausių Žemės vietų Džibutyje lietuviai matė už Negyvąją jūrą sūresnį ežerą, nuostabius paplūdimius, lavą, žalius kalnus ir daugybę iš skardos suręstų trobų.

Ten – didžiausia Afrikoje prancūzų įkurta karinė bazė su apie 4000 prancūzų legionierių. Nebuvo jokių perspėjimų, kad negalima filmuoti, bet vaizdo kamerą išsitraukusį V.Bukauską sulaikė vietiniai policininkai: „Laimė, mane surado draugai ir padedant gidams išlaisvino. Juodaodžiai pasiliko vaizdo kasetę.“

Eritrėja, V.Bukausko teigimu, ne tik graži, bet ir brangi valstybė, kurioje litras benzino kainuoja 7 litus.

Tapę valstybinės kompanijos klientais lietuviai su narų įranga panėrė apžiūrėti paskendusių laivų, bet netrukus suprato, kad rizikuoja gyvybe. Pramogos jie atsisakė, bet tuoj pat sužinojo, kad teks užmokėti už visą savaitę: „Nemokėsite – neišvyksite iš šalies.“ „Turistas akimirksniu ten gali virsti priešu“, – pripažino V.Bukauskas.