Marijus Žiedas: darbą stengiuosi atlikti atsakingai Pereiti į pagrindinį turinį

Marijus Žiedas: darbą stengiuosi atlikti atsakingai

2025-07-28 13:06

Kol vieni atostogauja ir mėgaujasi vasaros poilsiu ar kelionėmis, vadinamiesiems televizijos žiniukams tenka darbuotis, nes gyvenimo įvykių srautas – nenutrūkstamas, o informacija reikalinga daugeliui. Vienas intensyviai dirbančių – LRT televizijos diktorius, filmų įgarsintojas ir naujienų laidos „Panorama“ vedėjas Marijus Žiedas.

Marijus Žiedas
Marijus Žiedas / E. Blažio nuotr.

– Vasara – laikas, kai daugelis atostogauja, dalis Jūsų kolegų – taip pat, o Jūs kasdien eteryje?

– Na, turėjau šiokias tokias atostogėles, trumpą savaitėlę. Tačiau mums, žinių žmonėms, vasarą dažniausiai visos dienos yra darbas.

– Ar esate darboholikas?

– Ne, tikriausiai negalėčiau taip savęs pavadinti. Gal labiau, sakyčiau, atsakingas darbuotojas. Jeigu jau manau, kad galiu padaryti darbą, turbūt pats jį ir padarysiu, niekam jo nepermesiu, nes toks jau mano vidinis jausmas – jeigu nori, kad būtų gerai, turi pats ir padaryti. Tokio principo dažniausiai ir laikausi.

Žodžiu, jeigu ne atostogos – tai darbas, o darbą stengiuosi atlikti atsakingai.

Darboholiku negalėčiau savęs pavadinti, nes darboholizmas – tai jau tam tikrų protingų ribų peržengimas, kai nelieka nei pagarbos sau, nei pačiam darbui.

Jeigu manau, kad galiu padaryti darbą, turbūt pats jį ir padarysiu, niekam jo nepermesiu, nes toks jau mano vidinis jausmas – jeigu nori, kad būtų gerai, turi pats ir padaryti.

– Šią vasarą dalyvavote antradienio vakarais rodomame LRT televizijos projekte „Draugiška Lietuva“, kur žinomi LRT laidų vedėjai ir žurnalistai keliauja po Lietuvos regionus. Tai buvo šioks toks pabėgimas nuo įprastų darbinių aplinkybių?

– Galima ir taip sakyti. Gal ne tik nuo darbinių aplinkybių, bet ir tam tikras geografinis pabėgimas, išvažiavimas iš to vadinamojo Vilniaus burbulo. Tai buvo galimybė išvykti iš sostinės, iš miesto, kuris tau įprastas ir kur vyksta visas tavo gyvenimas. Tai irgi įdomu.

Gerai, kad mums pasisekė su orais – ta diena, kai su kolege Audra Avižiūte lankėmės Molėtų regione, buvo viena iš nedaugelio vasariškų dienų, be lietaus. Tad susiklostė labai geros aplinkybės pamatyti šiek tiek daugiau Lietuvos, kuri yra labai labai graži.

Tiesa, Molėtai man nesvetimas miestas – jį pažįstu, nes vaikystėje, jaunystėje mes pro jį dažnai pravažiuodavome. Tačiau kiekviena vieta, kiekvienas miestas, kiekvienas rajonas keičiasi. Praėjus keliems dešimtmečiams po mano apsilankymų, pastebėjau, kad tas kraštas gražėja, vystosi, tvarkosi, plečiasi. Žmonės visiškai kitokie – jie atviresni, linksmesni, galvas pakėlę, plačiomis akimis žiūri į pasaulį. Tikrai smagu matyti, kad viskas tik gerėja.

Audra Avižiūtė ir Marijus Žiedas

M– Jūs buvote tik Molėtų regione? Pats pasirinkote, kur vykti?

– Taip, vykau tik į Molėtus. Nesirinkau – taip išpuolė. Laidos kūrėjai turi savo sumanymų, numatę aplankyti vietas, objektus, kuriuos nori parodyti žiūrovui. Molėtai teko man ir Audrai – pradėjome šio sezono vasaros „Draugiškos Lietuvos“ laidas.

LRT televizijoje dirba daug žvaigždžių ir visus juos reikia kur nors nuvežti, o laidų ne tiek daug, kad galėtume važinėti po kelis kartus. Tad man, matyt, daugiau niekur vykti šį sezoną neteks. Nors kolegė Audra, mačiau, ir dar kažkur lankėsi, bet, matyt, ji yra ypač mylima ir dėl to gavo papildomą galimybę. Dėl to labai neišgyvenu – tiesiog buvo tikrai smagu dalyvauti laidoje.

– Dažnai tokios išvykos nepraeina be nuotykių, neplanuotų įvykių. Buvo kas nors panašaus?

– Ne, tiesiog buvo tikrai labai smagi diena. Oras puikus, gera, graži diena tarp liūčių. Tik uodai mus neblogai pakandžiojo, bet be šito turbūt neįmanoma – kokia lietuviška vasara be uodų?

Kokių nors įvykių, kurie sukrėstų ar sugadintų nuotaiką, nebuvo. Diena buvo labai darbinga, ilga, tikrai daug susitikimų, aplankytų vietų. Pamatėme ir Molėtų rajono gamtą, ir gražų miestą, buvome net Etnokosmologijos muziejuje, kur gamta susipina su kultūra, menu ir mokslu, susijungia kosmosas ir žemė.

– Ar draugiška Lietuva?

– Tikrai draugiška. Nenoriu nuvertinti Vilniaus ar jam priekaištauti, bet dideliame mieste egzistuoja tam tikras susvetimėjimas, nors Vilnius yra be galo šiltas miestas. Palyginti su kitais didesniais pasaulio miestais, galime džiaugtis, kad jis yra toks žalias, gražus, kompaktiškas, jaukus, turintis giliausią istoriją, nuostabią architektūrą. Šia prasme Vilnius yra mūsų perlas. Kita vertus, kai išvažiuoji iš miesto ir patenki į provinciją, mažesnius miestelius, pamatai, kad Lietuva yra dar šiltesnė, bendruomenė ten glaudesnė, žmonės gali kartu daugiau nuveikti negu, pavyzdžiui, mes, vilniečiai. Mums susivienyti turbūt reikėtų papildomų pastangų, o mažesniuose miesteliuose toks bendras gyvenimas, atrodo, natūralus, žmonės yra arčiau vienas kito ir dėl to jų santykiai yra žymiai šiltesni negu dideliame mieste.

Aš gimiau Vilniuje, mano tėvai – taip pat Vilniuje, tad neįsivaizdavau, kaip galima gyventi kur nors kitur. Pasirodo – galima. Tam tiesiog reikia tokio, sakyčiau, sąmoningo žingsnio – išeiti iš kažkur, kur esi įleidęs šaknis, ir išbandyti naujus dalykus. Lietuvoje tikrai daug vietų, kur galima mėgautis gyvenimu. Tai labai smagu. Labai šiltas Lietuvos jausmas užplūdo mane po šios kelionės.

– Ar neaplankė mintis, kad gal tokį darbą dirbti būtų įdomiau, negu kasdien sėdėti televizijos studijoje?

– Ne. Visada sakiau ir kartosiu, kad dabar jaučiuosi tikrai visiškai savo vietoje. Tai, ką darau, man atrodo tikrai prasminga. Manau, moku dirbti savo darbą (tikiuosi, neklystu). Man tiesiog be galo pasisekė, kad dabar esu tas, kas esu profesine prasme, ir galvoju, kad kol žiūrovams bus mano persona priimtina, tikrai su džiaugsmu dirbsiu savo darbą, nes man „Panoramos“ vedėjo darbas yra labai prie širdies, jaučiuosi atliekantis svarbų, reikšmingą, prasmingą darbą ir taip save realizuojantis 120 proc.

– Pasikalbėkime apie darbą televizijos žinių laidose. Žmonės, kurie neįsivaizduoja televizijos žinių vedėjo darbo, galvoja: jiems paduoda tekstą, jie atsisėda ir tiesiog perskaito. Tačiau taip nėra? Papasakokite, kokia iš tikrųjų yra televizijos žinių vedėjo darbo diena.

– Rengiant „Panoramą“ dirba daugybė įvairių specialistų. Žurnalistų, reporterių darbo diena prasideda nuo pat ryto. Man, kaip žinių vedėjui, darbas dažniausiai prasideda apie pietus. Pirmiausia sužinome, kas jau įvyko, kokie įvykiai dar bus, planuojama, kaip laida turės atrodyti, kokie reportažai bus, kokią informaciją pateiksime laidoje, nors tai yra, žinoma, gyvas organizmas, įvykiai gena įvykius ir po 15 minučių gali viskas pasikeisti.

Mano darbo dalis – parengti eteriui reportažų pristatymus, suredaguoti, pasirūpinti kalbos kultūra, parengti naujienų agentūrų informaciją, kuri nevirto reportažais. Galų gale į laidą sugula visas informacijos srautas ir iš reportažų, ir iš informacinių pranešimų – visa tai virsta tiesioginiu eteriu, kuris vadinasi „Panorama“.

Marijus Žiedas

– Ar tiesioginis eteris Jūsų niekada negąsdino?

– Čia, sakyčiau, įpratimo reikalas, kadangi tiesioginį eterį esu išbandęs tikrai jau labai seniai. Pirmiausia tai buvo radijo eteris. Žinoma, radijas skiriasi nuo televizijos. Nematai klausytojo, bet ir pats nesi stebimas (nors dabar LRT radijo studijoje jau stovi kameros, internetu galima stebėti, kaip vyksta darbas, – to anksčiau nebuvo.) Radijas buvo pirmasis mano tiesioginio eterio potyris.

Paskui buvo televizija – dar 1999 m. Tada buvo pirmasis televizijos tiesioginis eteris, į kurį aš kaip mažas kačiukas buvau įmestas. Tada supratau, kuo jis žavus, – negali pakeisti to, ką pasakei, ką padarei, kaip atrodei, tad belieka žiūrėti į viską labai filosofiškai, šypsotis ir tęsti darbą, žaismingai išsisukti iš bet kurios situacijos. Klaidų visi darome. Jeigu labai susikrimsi, matys žiūrovai ir nieko gero iš to nebus.

– Ar yra buvę tų klaidų?

– Taip, yra buvę – ir raidžių supainiojimo, ir klaidingų pavadinimų ar pavardžių iškraipymo. Tačiau kokių nors didelių nusišnekėjimų, laimė, nebuvo. Tikiuosi, ir nebus.

Sudėtingų situacijų tiesioginiame eteryje dažnai būna. Gal ir norėtume, kad kiekviena laida būtų paprasta, sudėliota iš anksto, kurioje viskas aišku, niekas nesikeičia, neįvyksta įvykių per „Panoramą“. Tačiau būna, kad ir karalienė numiršta, ir popiežius išrenkamas, ir dar įvairiausių dalykų atsitinka. Visa tai – tiesioginio eterio kasdienybė, todėl jaudulys visada yra. Manau, reikia jaudintis dėl dalykų, kuriuos gali pakeisti, o ne dėl to, ko pakeisti negali. Jeigu jau kas nors įvyksta, tenka suktis iš padėties ir stengtis pateikti žiūrovams informaciją maksimaliai gerai. Tikiuosi, man tai pavyksta.

– Jums kasdien tenka susipažinti su gausybe aktualios naujausios informacijos. Kas jums pačiam įdomiausia?

– Sudėtinga atsakyti. Esu už tai, kad informacinės laidos kalbėtų ir apie kultūrą, ir apie mokslą, kuris neretai nepelnytai būna pamirštamas. Juk tikrai dideli ir reikšmingi darbai nuveikiami šiose srityse pasauliniu mastu.

To man visada trūksta žinių laidose ir, mano įsitikinimu, niekada nebus per daug.

Dar viena man svarbi sritis – nors manau, kad daugeliui, ne tik man – situacija, kurioje esame dabar, karas, kuris vyksta visiškai netoli mūsų. Man kartais būna liūdna, kad jis po truputėlį primirštamas, nes žmonės pripranta, ir dėmesys jam vis mažesnis ir mažesnis. Atrodo, jeigu ko nors ekstraordinaraus neįvyko, tai ir nereikia apie tai pranešti. Juk Ukrainoje kiekvieną naktį nuo rusų bepiločių ir sparnuotųjų raketų žūsta žmonės – gal ne šimtai ir ne dešimtys, gal tik, pavyzdžiui, septyni ar aštuoni, bet tai nėra mažesnė tragedija. Man visada aktuali ta Ukrainos karo kasdienybė. Žinoma, su viltimi, kad tai kada nors baigsis ir teisingumas pasaulyje vis dėlto vėl įsivyraus, o agresoriai, kurie griauna pasaulio teisingumo supratimą, susitarimus ir teisę, galų gale sulauks atpildo.

– Dar viena jūsų veiklos sritis – garsinti filmus. Ar didelę laiko dalį užima ši veikla Jūsų gyvenime?

– Priklauso nuo to, ar yra ką garsinti. Tai tikrai smagi veikla, kurios visada su malonumu imuosi. Garsinti – mano aistra. Smagu dirbti ir vienam, ir poroje su kolege. Dirbdamas šį darbą neskaičiuoju valandų – kuo jų daugiau, tuo man geriau, nes man tai yra malonumas.

– Ar galite rinktis, ką garsinti, arba atsisakyti, jeigu filmas Jums nepatinka arba matote, kad jis menkavertis, neįdomus?

– Ne, tokios prabangos neturiu. Tikrai džiaugiuosi viskuo, ką man duoda. Labai vertinu, kad žmonės, kurie rūpinasi turinio parinkimu, parenka jį tinkamai ir puikiai supranta, koks balsas kur geriausiai tinka. Juk kiekvienas balsas turi tam tikrų pranašumų ir trūkumų, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Šia prasme tikrai džiaugiuosi, kai man duoda garsinti dokumentiką, kuri man yra ir be galo įdomi pažintine prasme. Tad nauda dviguba – ir malonu dirbti, ir intelektualiai papildo.

Kita vertus, jeigu kalbame, pavyzdžiui, apie serialus, man, sakyčiau, sekasi, nes vis gaunu garsinti tai, kas man patinka. Tikrai nebuvo, kad kiltų minčių atsisakyti, nes tai galbūt ne man.

Visada sakiau ir kartosiu, kad dabar jaučiuosi tikrai visiškai savo vietoje. Tai, ką darau, man atrodo tikrai prasminga. Manau, moku dirbti savo darbą.

– Jei, pavyzdžiui, kompanijoje kyla diskusija apie filmus, turite ką pasakyti?

– Dažniausiai taip. Nors, tiesą pasakius, pastaruoju metu vaidybinių filmų garsinu žymiai mažiau, tad nesu naujausių tendencijų sūkuryje. Geriausius filmus su malonumu pasižiūriu, net jeigu ne aš juos garsinau. Tikrai Lietuvos televizijoje yra puikių balsų ir vienas malonumas žiūrėti mūsų produkciją.

Apie filmus, manau, visada yra labai smagu padiskutuoti, jeigu tai yra tikrai geri, rimti, įdomūs kūriniai, kurie verčia susimąstyti, kitaip pažvelgti į pasaulį, į žmones ar į jų santykius. Taip, filmai tikrai yra labai gera tema pokalbiams.

– Ar neerzina žiūrint girdėti savo balsą?

– Tiesą pasakius, neerzina. Kadangi tą darbą dirbu labai seniai – pradėjau dar 1997 m. – tai kai kurios televizijos dar parodo filmų, kuriuos įgarsinau prieš ketvirtį amžiaus. Girdžiu savo balsą ir girdžiu, kad jis yra jaunesnis, kitoks. Galbūt tada dar nebuvau tiek įgudęs ir negalėjau balso valdyti taip, kaip dabar, pastebiu tam tikrų intonavimo klaidelių, niuansų, bet visa tai – smulkmenos, kurių žiūrovai tikrai nepastebi. Įgarsinimas yra tarsi fonas – kuo mažiau jis trukdo, tuo, vadinasi, mano darbas atliktas geriau. Jeigu žmogus, pasižiūrėjęs filmą, tiktai pačioje pabaigoje išgirsta, kad jį įgarsino Marijus Žiedas, tai čia yra geriausias komplimentas. Vadinasi, žiūrovui visiškai netrukdžiau žiūrėti, neprimečiau savo įsivaizdavimo arba savo tam tikrų interpretacijų. Tobulo įgarsinimo tikslas – kad mano garsinimas netrukdytų žiūrovui žiūrėti filmo.

– Liko dar vienas vasaros mėnuo. Vis dėlto bus ir rimtesnės atostogos?

– Na taip, neišvengiamai turi būti. Tikiuosi, vasara dar nebus pasibaigusi, kai tos atostogos prasidės, nes šiemet ji tikrai labai keista.

Jau tradicija, kad man atostogos negali būti be Baltijos jūros, tad tikiuosi bent kelioms dienoms į mūsų pajūrį nuvažiuoti, pavaikštinėti smėliu, galbūt įbristi į bangas. Jeigu jūra bus pakankamai šilta – pasimėgauti ir jos bangomis. Jei bent kelias dienas praleidžiu prie Baltijos jūros, tada tikrai jaučiu, kad atostogos įvyko.

Kur daugiau – nežinau. Yra įvairių minčių. Ne taip seniai buvome Lenkijos pietuose, Sudetų kalnuose. Tikrai smagu buvo važiuoti per tokią milžinišką šalį ir pamatyti šiek tiek kitokį kraštovaizdį negu Lietuvoje, palandžioti po uolas, pavaikščioti miškų takeliais, pamatyti vietinės architektūros ir istorinių objektų. Galbūt pasuksime į Latviją – ji visada mus labai maloniai sutinka, smagu braliukus latvius aplankyti. Kokių nors labai didelių planų nėra.

Galiausiai net ir būnant namuose galima susirasti, ką veikti, – išeiti pasivaikščioti į gamtą, nueiti pagrybauti. Ir aplink namus yra ką veikti – galima susitvarkyti, išsikuopti, ką nors pagražinti.

Manau, atostogos pralėks nepastebimai. Gaila, kad jos visada būna per trumpos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
vidas l.

Profesionalas, del pigios reklamos nelendantis i banalius vakarelius, kur cypauja buvusi LRT zvaigzde Sipare, dar kruva "zvaigzdziu zvaigzduciu". Vyras, kuri net sunku isivaizduoti tarp tu narcizu. Sekmes!
0
0
Visi komentarai (1)