Gimdant mirusi dukra. Palaidotas tėvas. Mokslai svetimame krašte. Studentavimo laikų dienos racionas – kilkių konservų dėžutė ir bandelė. Pagimdyti dar keturi vaikai. Uždirbti milijonai.

Gyvenimas parodo nugalėtoją

Verslininkės Ingos Krukauskienės turbūt niekas neišdrįs pavadinti silpna. Tinklinio marketingo kompanijoje "Vision" šią moterį vadina skambiai – "Mūsų supertopas!"

Ji jau pripratusi prie plojimų, dėmesio, komplimentų. Plačiai šypsosi. Išmano apie kūno kalbą – prieš auditoriją ji niekada nesuneria rankų ant krūtinės. Tvarkinga, pasitempusi, mūvi madingomis kelnėmis, pasipuošusi masyviu, akį rėžiančiu žiedu.

"Stiprus ne tas, kuris skelbiasi toks esąs, – vėliau viename Kauno viešbučių barų kalbėjo ji. – Stiprybę liudija veiksmai, darbai. Kas yra nugalėtojas, parodo gyvenimas."

I.Krukauskienė spinduliuoja pasitikėjimu savimi ir nesikuklina girdėdama žodį "stipri". Ukrainoje gimusi Inga žvelgia tiesiai į akis ir neleidžia suabejoti žodžiais, kad moteris, pagimdžiusi daugiau nei vieną vaiką, yra stipri.

Šeima, tikėjimas, saviraiška

Inga pagimdė penkis vaikus. Tai, pabrėžia verslininkė, įmanoma kiekvienai, bet ne kiekviena moteris yra stipri. I.Krukauskienė patikslina: "Nekalbanti apie asocialias šeimas."

Bet, klausiu Ingos, negi nepatyrusi laimės išnešioti ir paleisti į pasaulį naujos gyvybės moteris yra silpna?

"Šiuo klausimu esu kategoriška, – sako I.Krukauskienė. – Moters prigimtis – gimdyti vaikus. Pagrindinė jos misija Žemėje – atnešti gyvybę. Užjaučiu tas moteris, kurios negalėjo gimdyti, bet... Dievui geriau žinoti. Moteris iš paskutiniųjų privalo stengtis pagimdyti kūdikį. Aš pjausčiau savo kūną ir būčiau pjausčiusi tiek, kiek reikės. Palaidojau dukrytę, bet norėjau dar vienos."

Bet moteris, sutinka verslininkė, ne tik gimdytoja. Šeima, tikėjimas ir saviraiška – trys pagrindinės moters vertybės. "Moteris negali tik sėdėti vyrui ant sprando. Ji turi ieškoti saviraiškos formų", – kalba I.Krukauskienė.

Sūnų mokslams – šimtai tūkstančių

Ji – milijonierė. JAV, Los Andžele, gyvenančio sūnaus vieniems mokslo – režisūros studijų metams išleido 50 tūkst. dolerių, privatus mokslas Lietuvoje kitiems sūnums kasmet kainuoja po 40 tūkst. litų.

Šešių žmonių šeimos atostogų kelionė į Keniją, Vietnamą ir kitas pasaulio vietas kainuoja po keliasdešimt tūkstančių litų.

Iš pradžių porą metų ji dirbo tinklinio marketingo bendrovėje "Oriflame". Netrukus kas mėnesį pradėjo susižerti po 10 tūkst. dolerių, pelnė metinę 20 tūkst. dolerių premiją, po to uždirbo po 30 tūkst. dolerių.

I.Krukauskienė atvirai vardija šiuos skaičius. Taip, ji ir drąsi. "O kodėl turėčiau bijoti?" – stebisi.

Darbą pradėjo nuo nulio. Todėl nori, kad ir kitam žmogui užtektų drąsos. Kiekvienam, pabrėžia, linkiu visaverčio gyvenimo ir laimės. Ir dažniau šypsotis!

Vyrui lemta būti protingam

IDREAM – toks vardinis jos automobilio numeris. Taip, ji ne tik stipri, drąsi, bet ir svajotoja. Dar – romantikė ir maksimalistė. Ir dažnai sakanti, kad moteris – visokeriopai stipresnė už vyrą.

– Moteriai Dievo duota būti stipresnei. Jau vien dėl galimybės gimdyti. Iškęsti skausmus, kurių nesupras nė vienas vyras! Kenijoje patyriau šoką, kai mačiau, kad liūtė medžioja, pamaitina patiną, po to – vaikus, o pati suėda tik tai, kas lieka. Dauguma moterų gyvena noru aprūpinti šeimą, apdovanoti meile, kantrybe, nuolankumu. Tai ir yra stiprybė, – Inga godžiai atsigeria natūralių greipfrutų sulčių.

– O kodėl dauguma garsių išradėjų, lyderių, vadovų, įžymybių – vyrai?

– Vyrui duota būti protingesniam. Moteriai – stipresnei, – šypsosi didelėmis akimis. – Jis – šeimos galva, ji – kaklas.

– Ar moteriška stiprybe reikėtų vadinti ir faktą, kad dabar, ypač pastaraisiais metais, nemažai moterų vyrus vertina tik pagal pinigų kiekį?

– Tai intelekto silpnybė. Mamos turi mažiau dukroms kalti į galvą, kad reikia ieškoti turtingo. Stengiuosi sulaužyti šį stereotipą. Dukrai skaitau pasakas apie tikrą meilę, sakau, kad ji pagimdys daug vaikučių, ištekės iš meilės. Sūnus rengiu būti finansiškai stiprius vyrus.

Pusmetį nepirko drabužių

– Koks žmogus jums atrodo silpnas?

– Toks, kuris įsitikinęs, kad nieko negali pakeisti, viską palieka likimui, tinginys, nekovojantis, abejingas.

Mano herojus – karalius Saliamonas. Turtingas ir išmintingas. Žmogus, nesiekiantis gerinti savo gyvenimo, neevoliucionuoja. Užsideda kaukę ir teisinasi: esu neturtingas, nes dvasingas. Netikiu! Aš jų paklausčiau – ką naujo patyrėte, ko išmokote? Dievas mus sukūrė galingus. Iki gyvenimo pabaigos turime laiko save realizuoti. Įgydami naujų įgūdžių, nepriklausomai nuo amžiaus, daromės stipresni.

– O Tibeto ar Nepalo vienuolis, gyvenantis atsiskyręs aukštai kalnuose?

– Reikia ir tokių žmonių. Jie gali būti puikus pavyzdys. Todėl visų turtuolių nevadinu dvasingais ar stipriais. Kenijoje mačiau dvasingų, stiprių žmonių, gyvenančių iš karvės mėšlo drėbtuose nameliuose. Jiems nereikia daugybės drabužių spintų.

– Bet jūsų namuose spintų turbūt netrūksta?

– Grįžusi iš Kenijos pusmetį nepirkau drabužių. Nereikėjo. Tiesa, aplinkiniai pastebėjo ir net džiaugėsi, kai vėl pradėjau pirkti, grįžau į savo vėžes.

– Bet ar blogai, kad pusmetį nepirkote naujų drabužių?

– Tuštybės mugėje gali atsidurti nepriklausomai nuo to, ar su drabužiais būsi, ar be. Tam tikrose situacijose drabužiai padeda būti pavyzdžiu, jaustis patogiai. Žmogus puošia drabužius, o ne jie – jį.

Pasaulį valdo pinigai

– Inga, kas jums yra vyrai? Aukštinate moteris, o vyrai, pastebėjau, tarsi lieka nuošalyje.

– Tikrai? – šypsosi nustebusi. – Visi mano mentaliniai proto rėmėjai yra vyrai – Anthonys Robinsas, pasaulinio lygio psichologas, motyvatorius. Joelis Ostinas – Dievo generolas iš Hiustono. Jo klausosi 30–40 tūkst. žmonių. "Dievas jumis džiaugiasi, privalote ir galite būti turtingi, tikėti sėkme, ieškokite savęs", – sako jis.

– Tai – ne smegenų pudravimas?

– Jei žmogus sugeba motyvuoti būti sveikam, laimingam, aš mielai užpudruočiau Lietuvai smegenis ir Žemėje būtų trimis milijonais daugiau laimingesnių žmonių.

– Paskaičiuota, kad jei visi pasaulio turčiai paaukotų bent pusę savo pinigų, Žemėje nebūtų nė vieno mirštančio iš bado ir gyvenančio žemiau skurdo ribos. Kaip jūs paaiškintumėte?

– Atsakysiu Henry Fordo žodžiais. Jei visi pasaulio milijardieriai atsisakytų pinigų ir atiduotų į tų žmonių rankas, nepraėjus keliems mėnesiams, pinigai vėl grįžtų atgal. Žmonės, kuriems nesiseka, vadovaujasi neturtingo žmogaus filosofija: kuo mažiau išleisti. Turtingo žmogaus filosofija – kuo daugiau uždirbti.

– Taigi jūs pripažįstate, kad pasaulį valdo pinigai.

– Neneigsiu. Kvaila teigti, kad man užtenka tik dvasinio kelio. Kiekvienas turėkime Dievą savyje. "Entuziazmas", išvertus iš graikų kalbos, reiškia "gyventi pripildytam Dievu". Aš – už entuziazmą.

Gyventi skuba šuoliais

– Yra daug itin turtingų, bet nelaimingų žmonių. Kenijoje, Vietname turbūt matėte, kad ten yra daug skurdžių. Tačiau jie – laimingi.

– Aš dažnai apie tai kalbu. Mačiau filmą, kuriame šoka balerina be rankos ir vyras be kojos, bet jie – laimingi. Šokis ne kūne – smegenyse. Ir žiūrovai atskiria, kur melas, kur tikra. Laimė išties ne piniguose ir net ne jų kiekyje. Praradau tėvelį, pirmąjį vaiką. Galėčiau visą gyvenimą būti nelaiminga, bet taip nėra.

– Tačiau kur ta laimė? Atrodo, Dalai Lama pasakė, kad laimė – tai laimės paieškos.

– O, taip! Paieška, kelias, o ne taškas, kurį pasieksime ir užstrigsime. Tik ieškodami mes kilsime, atrasime, patirsime, todėl mano laimė ir yra ieškojimas.

– Jūs ne per greitai gyvenate?

– Aha, – kvatojasi ir linksi galvą. – Pamenate, esu ir maksimalistė. Draugai pasakė, nespėjame su tavimi, tu leki šuoliais. Bet lėtai – nereiškia blogai. Reaguokime į rezultatus. Tačiau svajoju sutikti greitesnį už mane ir nuostabu, kad tai būtų moteris.

Silpnybė – batai

– Jūs sakėte, kad ko nori moteris, to nori ir Dievas.

– Ginčytumėtės?

– Žinoma!

– Moteris – kūrėja, gyvybės išnešiotoja. Ji trokšta meilės, dėmesio, švelnumo, taikos, džiaugsmo, nenori blogo. To paties nori ir Dievas.

– Filosofuojate. Tarsi to nenorėtų vyras. Mėgstate dėmesį.

– Taip. Nemėgstu būti pilka pelyte. Žiedas? Jei atkreipia dėmesį – turiu neblogą skonį, – juokiasi pažvelgusi į masyvų žiedą, inkrustuotą tamsiu akmeniu. – Be jo jaučiuosi kaip nuoga. Pagamino Viačeslavas Chailovas – ukrainietis, dukrytės krikšto tėvas. Jis pagamino ir talismanu tapusį vestuvinį žiedą. Aš mėgstu gražius daiktus.

– Čia jau – silpnybė!

– Pamenu, kai būdama studentė per dieną galėdavau nusipirkti skardinę kilkių pomidorų padaže ir bandelę. Ar silpnybė nusipirkti tai, kas patinka? Stiprybė! Nes aš galiu tai sau leisti! Šimto žiedų man nereikia.

– O batų? Kiek jų turite?

– (Aiktelėja ir kvatojasi.) Na... batai – moterų silpnybė. Ir būtinybė. Jei save gerbi, privalai atrodyti tinkamai. Bet nesu akla vardinių drabužių gerbėja. Tiesa, perku nežiūrėdama į kainą.

Paliks daugiau nei dulkes

– Pagaliau, nors viena silpnybė!

– Mėgstu galvoti tik apie stipriąsias artimųjų ir mane supančių žmonių puses. Silpnybė, kad noriu likti moterimi. Noriu verkti ir tai darau. Jaučiuosi silpna, kai dvyliktokas sūnus veda už rankytės pirmokę dukrą, o aš filmuodama vaizdo kamera vos spėjau braukti ašaras.

– Kodėl moterys nemoka derinti šeimos ir karjeros?

– Ačiū už klausimą. Dauguma apsiriboja tik viena vertybe – šeima. O jos, kaip minėjau, bent trys – šeima, tikėjimas ir saviraiška. Mes turime ir sielą, o jos paskirtis – evoliucionuoti. Moters prigimtis būti mama, būti laimingai šeimoje ir turėti būdą, kaip save realizuoti. Bet moterys dažniausiai ieško ne saviraiškos, o turtingų vyrų. Vyras randa jaunesnę, ir jos lieka ant ledo.

– O jūs gerai jaučiatės ant ledo?

– (Juokiasi.) Ant ledo nestovėjau.

– Pastebėjau, kad geriau jaučiatės ant žemės. Tikite, kad dulke gimėme, dulke ir pavirsime?

– Sutinku! Bet noriu palikti didesnį nei dulkės pėdsaką. Ir tai jau pavyko! Jau dabar po savęs paliksiu keturis vaikus ir keturias knygas.