Egzotiškame salyne lietuvį stebino kašalotų medžiotojai, dvasių apsėsti žmonės, kelionė su vairuotoju, apdukusiu nuo narkotikų, ir draugystė su merginomis

Juodbruvas vyras mažais žingsneliais perbėgo valtį ir nuo lenkto priekio aukštai pašoko virš vandens. Įspūdingą šuolį palydėjo riksmas ir stiprus prie bambukinės lazdos pritvirtinto kablio dūris į kašaloto kūną. Po kelių akimirkų įsibėgėjęs nuo valties šoko antras, trečias, ketvirtas vyras.

"Ferrari" prie motorolerio

Indonezija – mistikos, neįtikėtinų kontrastų, nuostabios gamtos, dailių moterų šalis, kurioje gyvena daugiausiai pasaulyje Islamą išpažįstančių žmonių.

"Mačiau nacionaliniais drabužiais vilkinčias senutes, senoviniais gamelan instrumentais gatvėje grojančius vyrus ar greta stiklinio prekybos centro į ryžių lauką paleidžiamas gyvates, kurios ryja ryžių šaknis naikinančias varles", – 24 metų Paulius Staniūnas vienoje didžiausių pasaulyje salų valstybių universitete metus mokėsi vietos kalbos, studijavo grafinį dizainą bei fotografiją.

Džogdžokartos mieste prie "Laimingo krašto" ligoninės gyvenusio lietuvio važiuojant į mikroautobusą panašiu "benkeliu", jau nestebino motorolerius bei mašinas taisomame sukiužusiame garaže stovintis naujas "Ferrari", per laidotuves aukojami gyvuliai ar transo būklėje save badantys žmonės. Indonezijoje vis dar labai stipri animizmo įtaka, žmonės tiki dvasiomis bei mistinėmis galiomis.

Per laidotuves aukojami gyvuliai

"Nepalaidotas mirusiojo kūnas gali gulėti ir 10 metų, – ši tradicija gyvuoja Tana Toraja vietovėje. – Pagerbdami mirusįjį artimieji privalo pakviesti jo giminaičius, paaukoti gyvulių. Tik tuomet gali palaidoti kūną", – pasakojo Paulius.

Turtingi žmonės aukoja po keliolika kiaulių, du tris buivolus, iš medžio užsako išdrožinėti identišką mirusiajam skulptūrą.

"Mes atnešėme cigarečių ir arbatos", – P.Staniūnas dalyvavo laidotuvėse. Aplink pagrindinį apeigų namą puslankiu įrengti nameliai svečiams. Per mikrofoną garsiai praneša velinio šeimos pavardę, dovanotų gyvulių skaičių.  "Ant gyvulių kūnų užrašo šeimos pavardę, nes laidotuves surengę artimieji kartais prašo leidimo parduoti gyvulius, žino, kiek dovanoti, kai mirs artimas tos šeimos žmogus", – aiškino Paulius.
Indonezijos žmonės deginami, Balio salos gentyje – laidojami po medžiais, kitur – uolose kalnuose, o musulmonai per 24 valandas privalo velionio kūna palaidoti žemėje.
Prieš kašalotų medžioklę – jokio sekso

Kašalotus medžioja apie 200 gyventojų turinti Lembata salos Lamarela kaimo gentis. Maistą jie džiovina, nes elektra įjungiama nuo 18 iki 21 valandos, nėra šaldytuvų. Kaime tvyro nemalonus tvaikas, matosi banginių kaukolių ir griaučių.

"Nuo gegužės iki spalio jie privalo susilaikyti nuo sekso – taip vyrai rengiami kašalotų medžioklei. Kašalotai, įsitikinę vietiniai, save medžiotojams aukoja specialiai. Stebėtojas, pamatęs fontaną virš vandens, duoda ženklą, ir žvejai, pagerbdami kašalotus, nuėmę variklius irklinėmis valtelėmis išplaukia į jūrą", – pasakojo P.Staniūnas.

Iki Lembata salos nuo Pauliaus namų Džogdžokartoje – 2 tūkstančiai kilometrų. Paskutinę kelio atkarpą jis su kolege, Amerikos kine Liu Ling, įveikė sunkvežimiu.
"Nuo Balio reikėjo persikelti keltais, pervažiuoti kelias salas", – studentai atsisakė po 50 dolerių kainavusios kelionės autobusiuku. Už 20 dolerių  jie  susiderėjo su sunkvežimio vairuotoju.

Skrydis skardžio pakraščiu

Vairuotojas be pertraukos važiavo 14 valandų, kelte numigdavo 3-4 valandas ir vėl važiavo pirmyn. Paulius ir Liu Ling dar nemokė indonezietiškai, todėl, stengdamiesi padėti neužmigti, su vairuotoju bendravo gestais.

"Prabudau nuo smarkaus kratymo, – prisiminė P.Staniūnas. Pažvelgęs pro langą Paulius nustėro. – Tamsoje kažkur po kojomis, už 400-500 metrų pamačiau kaimo šviesas. Mes lėkėme prie pats skardžio krašto!"

"Aš skrendu!" – laužyta anglų kalba sušuko vairuotojas Vincencijus ir žvelgdamas stiklinėmis akimis paspaudė greičio pedalą. Paulius sužinojo, kad bijodami užmigti vairuotojai dažnai vartoja narkotinių medžiagų viralą.

Nukirsta galva prigyja

Indonezijos gyventojai gerai žino, kas yra transas. Tokios būsenos kai kurie jų deginasi fakelais, badosi adatomis, pjaustosi aštriais peiliais, gyvoms vištoms nukanda galvas, valgo šukes. Bet nesusižeidžia.

Vienoje vietovėje transo apimtą žmogų pakaria. Kilpoje, kol vyksta apeigos, jis kabo 24 valandas. Lieka gyvas, tik su mėlynėmis ant kaklo!

Javos salos šiaurėje, įtikinėjo Pauliaus draugas indonezietis Jojo, yra atokūs kaimai džiunglėse, kuriose vyksta neįtikimos apeigas.

"Šokio metu apimtas transo vyras atsiklaupia ant kelių, o kaimo galva, Kepala Desa, staigiu judesiu mačete jam nukerta galvą, – pasakojo Jojo. – Esą taip varoma piktoji dvasia, apsėdusi tą žmogų.  Po to kruviną galvą priglaudžia prie atskirto kūno, uždengia paklode ir kažką šnabžda. Kūnas sujuda, vyras pasikelia, nusivalo kraują, atsigeria vandens, išeina, o ant ko kaklo raudonuoja tik bjaurus randas."

Svetingas užrašas oro uoste

"Sunkiai paaiškinama, – per vieno amerikiečio atsisveikinimo vakarėlį P.Staniūnas buvo mistinio įvykio liudininku. – Viena mergina staiga parkrito ir ėmė kažką rodyti ranka."
Indoneziečiai akimirksniu iš kambario išvarė  atvykėlius baltuosius ir bandė ją gelbėti nuo apsėdusios dvasios. To padaryti nepavyko, o merginos lūpomis neva kalbėjusi dvasia ėmė vardyti tame namelyje apsistojusio amerikiečio tikslias asmeninio gyvenimo detales. "Viską mačiau ir girdėjau tarpduryje. Beje, niekas nevartojo nei alkoholio, nei narkotikų", – pabrėžė Paulius.

Paprašytas papasakoti kažką linksmesnio, P.Staniūnas šyptelėjo: "Labai neįprasta draugauti su vietinėmis merginomis. Per pasimatymus jos nuolat būna su draugais, o po ilgų susirašinėjimų sms, kaip nutiko mano draugui iš Pietų Afrikos, 21 metų musulmonė padavė telefoną pakalbėti savo tėvui, o po to pasiūlė pabendrauti su mama."

Dar kažką prisiminęs P.Staniūnas nusijuokė. Atvykusį į Indonezija jį pasitiko didelis užrašas oro uoste. Baltos raidės ant raudono plakato perspėjo: "Mirties bausmė už narkotikų gabenimą". Ir tik po juo, mažomis raidėmis užrašyta: "Sveiki atvykę į Indoneziją."