Bestselerio autorius įsitikinęs, kad moterys teka iš išskaičiavimo, o visi vyrai – patinai

Romano „Moterys ir meilužiai“ autorius Edmundas Katanas (tikrasis vardas Žygintas Kačanauskas) išsilakstė dar iki 23 metų ir tuomet susituokė.

Apie nevaldomą vyrų geidulingumą bei moterų materializmą skandalingą knygą parašęs 42 metų Ž.Kačanauskas po vedybų negalėtų pasigirti nuotykiais ar meilužėmis. Devyniolika metų jis ištikimas savo žmonai ir jį domina ne vienos nakties nuotykiai, o jo knygos debiutas Lenkijoje.

„Latvija mane užgrūdino. Ten išleistas jau ketvirtasis manos knygos tiražas, – neslėpė pasitenkinimo Ž.Kačanauskas. – Netrukus knygą išleis Lenkijoje. Esu įsitikinęs, kad ir ten ji sulauks sėkmės.“

– Kiek uždirbai išleidęs šią knygą?

– To niekas nesako. Neišsiskirsiu ir aš. Tikėjausi, kad bus parduoda dešimt tūkstančių egzempliorių, bet Lietuvoje pardavė daugiau nei 20 tūkstančių.

– Atleisk, bet kas tu toks? Seksologas, psichologas, psichoterapeutas, jei drįsti teigti, kad tau pavyko atskleisti moterų ir vyrų gelmes? Neįžūlu?

– Įžūlumas kyla iš stropumo. Dešimt mėnesių mokiausi moterų kalbos. Jų kalba su gilia potekste. Jei į kažką rimtai gilinsies, gali tapti tos srities specialistu.

– „Vyrai ir meilužiai“?

– (Juokiasi.) Ne. „Moterys ir meilužiai II“.

– Ar gali tokią knygą parašyti vyras, neturėjęs meilužės?

– Nežinau. Kiekvienam savaip.

– Hm. Tuomet paklausiu tiesiai: kiek turėjai meilužių?

– (Prisimerkia, šypteli). Romano herojų Roberto ir Artūro gyvenimas atitinka ir manąjį studijų laikais. Po vedybų meilužių neturėjau.

– Tu nori, kad mes patikėtume, jog atvirai nesulaikomą vyrų geidulingumą deklaravęs autorius neturėjo meilužės? O jei parodysime nuotrauką, kurioje Edmundas Katanas užfiksuotas su meiluže? Štai, sutrikai.

– (Parausta.) Na, na. Nesutrinku. Įraudau nuo saulės. Neprovokuok.

– Bet tu rašai ir sakai: vyrui neįmanoma neturėti meilužės, nepatirti seksualinio nuotykio.

– (Pauzė.) Negalima tos taisyklės taikyti visiems be išimties. Yra ir ištikimų vyrų.

– Tiki tuo? Fizine ištikimybe?

– Tikiu. Yra labai maža dalis, kurie apsisprendžia dvasiškai. Yra kita, didesnė ištikimų vyrų dalis, kurie bijo naujų santykių ir moterų.

– Tu doruolis iš baimės?

– Aš doruolis iš dvasinių įsitikinimų.

– Esi sakęs, kad protinga moteris atleidžia vyro seksualinius nuotykius ir iš to nedaro tragedijos.

– Taip. Ypač pasiturinčiose šeimose. Skurdesnėse šeimose moterys neturi ko prarasti.

– Tu mini, kad seksas moterims – trečiaeilis dalykas. Kodėl? Ypač naujoji moterų karta neslepia savo seksualumo ir nori, kad ne jos, o vyrai kokybiškai tenkintų jų seksualinius poreikius.

– Sociologiniai tyrimai rodo, kad iki 20 procentų padaugėjo seksualiai aktyvių moterų. Taip, jos ryškesnės ir į seksą žvelgia kaip vyrai. Tačiau apie 60–70 procentų moterų, kaip ir anksčiau, su vyrais nepatiria orgazmo. Filmai, žurnalai gyvenimą seksualizuoja, bet moteris lieka tokia pati. Moterų tikslas – turtas ir pinigai. Dėl to jos ne tik gulasi į lovą, bet ir gyvena su daug vyresniu, net fiziškai atstumiančiu vyru. Dažnai ir labai gražios moterys sako, kad joms svarbiausios dvasinės tų vyrų vertybės. Labai norėčiau pažiūrėti, ar jos gyventų su tais vyrais, jei jie turėtų tik tas vertybes, bet prarastų turtus.

– Kodėl sakei, kad žvakių šviesa, gundantys apatiniai kuria romantiką, bet žlugdo seksualumą?

– Tuos dalykus poroms siūlo psichologai, kai dažniausiai jau būna vėlu. Ilgą laiką šeimoje moteris į seksualumą žvelgė kaip į trečiaeilį dalyką ir vyrui tapo negeidžiamu sekso objektu. Ir kai ji uždega žvakes, apsivelka seksualiais drabužiais, dažnai būna vėlu, o vyras mano, kad ji išsidirbinėja, jai tai netinka. Seksualumą reikia nuolat puoselėti, o moterys dažnai to nesuvokia ar užmiršta tik pradėjus gyventi kartu.

– O Katanas-Kačanauskas šiais klausimais neturi problemų?

– Mes su žmona puikiai sutariame, esame labai artimi. Tačiau ji prašė apie ją nieko nekalbėti.

– Kaip į knygą reagavo tavo aštuoniolikmetis sūnus? Tiesa, kad jo draugai kartais pasijuokia dėl knygos?

– Nežinau, turbūt jis net neskaitė. Bent nieko nepasakojo. Skaityti šią knygą jam dar per anksti.

– O tavo draugai? Ką jie tau sakė prie alaus bokalo?

– Aš sulaukiau neigiamos reakcijos iš kultūringai gyvenančių moterų. Matyt, užgavau kai kuriuos dalykus. Bet vyrų reakcija buvo labai šilta. Visi gyrė, kad atskleidžiau moterų materializmą. Priimdama sprendimus moteris pirmiausiai vadovaujasi materializmu. Visi žinome jų frazę: „Aš noriu susitvarkyti savo gyvenimą.“ Ir tam naudoja seksą, kitas moteriškas gudrybes. Ką krečia moterys ten, kur plaukioja dideli pinigai! Dėl turtingo vyro jos apgaudinėja, veidmainiauja, žeminasi.

– Nori pasakyti, kad romantiškosios moterys dažniau tuokiasi iš išskaičiavimo, o gašlūs vyrai – iš meilės?

– Paradoksas, bet tai – teisybė. Moterys skaičiuoja, kokiam vyrui skirti jausmus. Jei jis patenkina jos materialinius lūkesčius, tuomet išties prabunda jos jausmai ir ji savotiškai tą vyrą myli. Jei nepatenkina – jausmai neprabunda.

– Ar rašant knygą neturėjo įtakos vidutinio amžiaus krizė?

– Ne. Būdamas keturiasdešimties labiau vertinu dvasinius dalykus ir suvokiu, kas gali sugriauti net sutariančias šeimas. Ši knyga yra laiškas moterims.

– O jis ne pernelyg primityvus?

– Hm. Sunku pasakyti. Man patinka Tarantino filmai. Vieniems tai – menas, kitiems – primityvu. Menas turi užkabinti. Nesvarbu kuo: šiurkštumu, švelnumu ar tiesumu.

– Tau būtų didelis smūgis, jei sužinotum, kad tavo žmona turi meilužį?

– Ne. Idealūs santykiai yra tokie, kai moteris ir vyras nesikėsina vienas į kitą kaip nuosavybę. Jei šeimoje yra tarpusavio artumas, esu įsitikinęs, kad tarp tų žmonių nėra liguisto savininkiškumo. Kontrolė, nesveikas pavydas kyla iš baimės, susvetimėjimo, kai partnerių santykiuose daug paslėpto egoizmo ir priešpriešos. Aš nesu pavydus.

– Vadinas, jei bestselerio „Moterys ir meilužiai“ autorius išsiskirtų, tai būtų sensacija?

– Aš tikiu, kad mintys gali materializuotis, todėl geriau apie tai nekalbėkime. Labai branginu savo žmoną. Prarasti ją man būtų tragedija.