Po ilgų bendradarbiavimo metų su „Disney“ kino studija ispanų įmonė „Capitan Araňa“ ryžosi sukurti šį savo pirmąjį pilno metro filmą, kurio sėkme nebuvo abejojama nuo pat pirmųjų akimirkų.
Prie filmo kūrimo proceso prisidėjo tokios kino studijos kaip amerikiečių „Disney,“ ispanų „Atresmedia Cine“ ir „Arcadia Motion Pictures“ bei kanadiečių „Buffalo Gal Pictures“. Subūrus tarptautinę komandą į filmo režisieriaus kėdę sėdo didžiojo kino debiutantas Alberto Rodriguezas, Ispanijoje garsėjantis savo trumpo metro filmais bei pasiekimais 3D animacijoje.
Nors „Didysis šunų pabėgimas“ dar neturi oficialios premjeros datos JAV, filmo kūrėjai neatmeta galimybės sukurti filmo tęsinį. „Kasmet augant beglobių gyvūnų skaičiui ir didėjant paliktų gyvūnų problemai, nuo pat projekto pradžios galvojome apie filmų, kuriuose pagrindiniu veikėju būtų šuo, seriją“, – tikino filmo režisierius A. Rodriguezas, gimtinėje sulaukęs daugybės pagyrų dėl spalvingo filmo skleidžiamos nuotaikos. „Bet kokiu atveju, apie tęsinį kalbėsime tik po to, kai filmas sėkmingai startuos visoje Europoje“, – kalba sėkmės paukštę bijantis nuvyti vyras.
Filme „Didysis šunų pabėgimas“ draugiško biglio Ozio gyvenimas apsiverčia letenomis aukštyn sužinojus, jog šeimininkai išvyksta ilgų atostogų. Prabangiame šunų viešbutyje augintinį įkurdinusi Martinų šeima nė nenutuokė, jog po SPA centro pavadinimu slypi apgaulė – viešbutis tėra tikrų tikriausiu kalėjimu, į kurį patenka visi ilsėtis čia atvykę šunys. Pikti prižiūrėtojai, klastingas šeimininkas ir įbauginti kameros draugai – naujasis Ozio būstas nė iš tolo neprimena jaukių Martinų namų. Tačiau Ozis pasirodo esąs ne iš kelmo spirtas – norėdamas sugrįžti namo, šunelis privalės bando rasti bendraminčių ir suplanuoti gudriausią šunų pabėgimą istorijoje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)