Šiaurės Korėja apšaudė Pietų Korėjos salą. Konfliktas bet kurią akimirką gali vėl įsilieplieksti. Pietų Korėjos šventykloje Mu Sang Sa gyvenantis Zen budistų vienuolis Bo Haeng Sunim su savo broliais rengiasi meditacijų atsiskyrimui.

Gatvėse – demonstracijos

"Esu šventykloje, kurioje šiuo metu prasideda ilga ir sunki žiemos meditacijų praktika – atsiskyrimas", – iš Pietų Korėjos vienuolyno mums rašo buvęs kaunietis, aktorius ir režisierius Kęstutis Marčiulynas. Po 11 metų, praleistų Pietų Korėjos vienuolynuose, dabar jis – vyresnysis vienuolis Bo Haeng Sunim.

Žiemos meditacijų praktika trunka tris mėnesius. Tada vienuoliai niekur negali išeiti, nutrūksta jų ryšiai su išoriniu pasauliu.

Mu Sang Sa vienuolynas, kuriame gyvenama pagal Mėnulio kalendorių, įkurtas kalnuose. Bo Haeng Sunim turi galimybę naudotis kompiuteriu.

"Viskas keičiasi labai greitai, žmonės nesusigaudo, kas vyksta, Pietų Korėjos sostinėje Seule vyksta didelės demonstracijos prieš blogą Pietų Korėjos armijos strategiją, kuri negalėjo atremti Šiaurės Korėjos atakų", – pasakoja Bo Haeng. Kai jis lankėsi Lietuvoje, buvo gerokai ramiau, nors kaip tik tada mūsų šalį drebino kruvini Garliavos įvykiai.

Ne pirmas išsišokimas

"Nelengva ką nors sužinoti, kai esi kalnuose, toli nuo didesnių miestų. Kai ateina į šventyklą žmonių iš gretimo kaimo, nesijaučia, kad Korėjoje kas nors vyksta", – kitą dieną atskrieja dar vienas elektroninis vienuolio laiškas.

"Esu atsakingas už čia medituojančius žmones iš kitų šalių, daugiausia bendrauju su jais", – paaiškino Bo Haeng.

"Po meditacijų paskaitęs, kad apšaudoma Pietų Korėja, šventyklos biure paklausiau, kas vyksta. Vienuolyno ūkvedžiu dirbantis korėjietis nusijuokė: apšaudė vieną salą. Jis visada linksmas. Per 60 savo gyvenimo metų šis žmogus girdėjo apie įvairius incidentus su Šiaurės Korėja, todėl šio įvykio nesureikšmino. Bet kritikavo savo šalies kareivius – jauni, šaudyti nemoka, matyt, ir nelabai nori pataikyti", – pasakojo lietuviška pavarde Pietų Korėjoje nevadinamas K.Marčiulynas.

Armija – už kilometro

Pietų Korėjoje į armiją niekas nesiveržia, todėl karinė tarnyba – privaloma. Kiekvienas vyras yra ir kareivis. Taip pat ir vienuoliai. Todėl, paskelbus karą, mano vienuolis lietuvis, susidarytų didelė, bet, matyt, ne itin grėsminga kariuomenė.

"Norint pradėti tikrąjį karą, – rašo kaunietis, – reikia propagandos, parengti žmones. Tačiau tuomet kils karui prieštaraujantys judėjimai. Motinos nenorės, kad žūtų jų sūnūs. Nėra tikslo žūti dėl to, ką galima išspręsti diplomatinėmis priemonėmis."

Korėjiečiai labai emocingi: ir Šiaurės, ir Pietų. Nors emocijos neturi nieko bendro su išmintimi. Vis dėlto emocijos čia gerbiamos ir suprantamos.

"Mūsų šventykla – vos už kilometro nuo pagrindinio Pietų Korėjos armijos štabo, kurį dėl išorinio panašumo su Vašingtono pastatu taip pat vadina Pentagonu, – pasakoja laiške Bo Haeng Sunim. – Tad, jei pradės kristi raketos, klius ir mums."

"Jau rūpinuosi, kad kiekviename kambaryje būtų prožektorius, perkame specialias tabletes – filtrus, kurios leistų gerti užkrėstą upelio vandenį. Niekas nežino, kaip bus, nes Pietų Korėja paskelbė šaudymo treniruočių pradžią prie Šiaurės Korėjos sienos", – teigia vienuolis.

Kai kurios mišrios šeimos, turinčios vaikų, jau nori išvykti iš Pietų Korėjos. Bo Haeng paaiškina: jeigu vienas sutuoktinių ne korėjietis, išvykti šeima turi puikias sąlygas.

Akis už akį

"Naujasis Pietų Korėjos gynybos ministras yra labai griežtas, tad Šiaurės Korėja turės labai gerai pagalvoti prieš atakuodama. Gali sulaukti stipraus atkirčio. O tai juos atgrasintų", – įsitikinęs 30 metų Korėjoje gyvenantis anglakalbis dailininkas Brandas.

"Visi korėjiečiai pyksta ant armijos ir prezidento", – savo laiške vienuoliui Bo Haeng rašo korėjietė Park.

Kaunietis, jai leidus, persiunčia jos laiško ištraukas: "Smogta į salą su taikiais gyventojais, bet ne į armiją. Akis už akį, dantis už dantį."

Kiemą reikia iššluoti

"Tai nėra kova tarp dviejų Korėjų. Pastarasis konfliktas prasidėjo kaip kova tarp dviejų ideologijų, bet tapo pavojingu dviejų valstybių žaidimu su pavojingų ginklų arsenalo žaisliukais. Taip pat ir atominiu ginklu", – siunčia bičiuliui Bo Haeng į vyrų vienuolyną nerimo pilnus laiškus korėjietė vienuolė Park.

"Kartais mes jaučiamės aukomis, – rašo Park, – tačiau nemanome, kad dar bus apšaudymų. Parlamentas sutinka kitais metais padidinti biudžetą šalies gynybai. Ir kitą kartą mes būsime geriau pasirengę."

Bo Haeng Sunim nemano, kad tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos įsiliepsnos karas. Nors jo vienuolynas dėl viso pikto apsirūpino priemonėmis, kurių prireiktų paskelbus ypatingąją padėtį. Tačiau šiuo metu Mu Sang Sa vienuoliams svarbiausia – žiemos atsiskyrimo praktika.

"Politikai žaidžia savo žaidimus, o kasdienis gyvenimas tęsiasi, – baigia vieną savo elektroninių laiškų Bo Haeng Sunim. – Einu šluoti kiemą."