Vakar Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.

Simbolinis atminimo ženklas, skirtas tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui, pastatytas greta savanorio Kazio Škirpos kapo.

Atminimo įamžinimo ceremonijoje dalyvavo Šaulių sąjungos atstovai. "Aš ne istorikas, aš esu karys. A.Voldemaras yra mano širdyje. Jo siekiai ir darbai man labai artimi, jo patriotizmas – pavyzdys dabarties ir būsimoms kartoms", – sakė Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis.

Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas socialinių mokslų daktaras Raimundas Kaminskas yra A.Voldemaro atminimo įamžinimo iniciatorius ir knygos "Profesoriaus A.Voldemaro likimo keliais" autorius.

"A.Voldemaras kūrė valstybės pamatus, jis pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo, užėmė atsakingas pareigas pirmaisiais atkurtos valstybės metais. Tai drąsus, sumanus politinis veikėjas, atstovavęs Lietuvai svarbiais momentais. Net ir kalinamas neišsižadėjo savo pažiūrų, prieš mirtį paskelbė bado streiką", – kalbėjo R.Kaminskas.

Renginyje dalyvavo A.Voldemaro giminės – Milda Jasaitytė, vaikaičiai Rimantas Voldemaras ir Augustinas Voldemaras. Pastarasis padėkojo už A.Voldemaro atminimo įamžinimą: "Mes nežinome, kur palaidotas mūsų giminaitis, neturėjome, kur uždegti žvakių. Dabar ateisime čia."

Spalvinga asmenybė

A.Voldemaras po 1926-ųjų perversmo buvo artimas prezidento Antano Smetonos bendražygis, ėjo premjero ir užsienio reikalų ministro pareigas. Po trejų metų jų keliai išsiskyrė, ir prezidento sprendimu A.Voldemaras ištremtas, gyveno Zarasuose prižiūrimas policijos.

Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas sako, kad A.Voldemaras vertinamas nevienareikšmiškai, bet jis neabejotinai buvo geriausiai žinomas lietuvis Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atkūrus savarankišką valstybę.

"Manau, kad jis spalvingiausias iš tų, kurie buvo valdžioje. Be abejonės, tai buvo neeilinių gabumų žmogus, – sakė A.Eidintas. – Kaip užsienio reikalų ministrui ir premjerui, mes jam turime ir labai gražių, ir labai kritiškų epitetų. Net ir dabar jį sunku įvertinti."

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A.Voldemaras 1940-ųjų birželį grįžo į Lietuvą iš užsienio, kur buvo neseniai ištremtas, ir iškart buvo suimtas komunistų valdžios. A.Voldemaras išsekęs mirė Maskvos Butyrkų kalėjime 1942 m. gruodžio 16 d.

[email protected]

+370 5 205 85 14

ankstesnė | kita