Oksana Pikul džiaugiasi, kad nedalyvavo skandalingai pagarsėjusiame bendrakursių vakarėlyje, turi daug planų, nori vaikų ir tikina, kad vestuvės tikrai bus.

– Kodėl nedalyvavote tame siautulingame diplomų "laistymo" vakarėlyje, vykusiame viename prabangių sostinės restoranų, kur siautė kurso draugai, buvo daug erotikos?

– Gavusi diplomą švenčiau, bet tik su artimiausiais žmonėmis – mama, draugėmis. Nesu masinių vakarėlių gerbėja. Savo asmenines šventes mėgstu paminėti artimųjų būryje.

Buvau labai nemaloniai nustebinta, kad plačiai aprašant šį vakarėlį buvo pasinaudota mano vardu. Dėkui Dievui, kad ten nedalyvavau, nes noriu studijuoti magistrantūroje. Žinau, kad universiteto dėstytojai pakraupę. Tai bendrakursiams bus pamoka, kaip rinktis organizatorius.

Man toks vakarėlis buvo negražus ir nepriimtinas. Jei reikia pikantiškų detalių, švęsk, bet ne viešai. Be to, toks galėtų būti ne universiteto absolventų vakarėlis, o bernvakaris ar mergvakaris.

– Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos diplomas – noras parašyti sau pliusą?

– Tai – kryptingas tikslas. Noras panaudoti įgytas žinias. Anksčiau Mykolo Romerio universitete studijavau teisę ir supratau, kad tai skirta ne man.

– Kodėl nepatiko teisė? Viešu asmeniu tapusiai Oksanai tai praverstų.

– Tuo metu buvau jauna, buvo madinga studijuoti teisę ir pasirinkau nemąstydama. Vėliau suvokiau, kad nenoriu gilintis į teisę. Darau, kas man miela ir arčiau širdies.

– Teisę studijavote jauna? O kaip dabar save įvardytumėte?

– Kaip patyrusią. Jau kitas etapas – jauna ir patyrusi. Norėčiau būti 18–19 metų ir turėti dabartines žinias bei patirtį. Bet kas to nenorėtų?

– Aš... Beje, nejaugi jūsų aukso amžius – būtent tas laikotarpis?

– Na, ne, taip nepavadinčiau. Manau, kad toks – nuo 30-ies. Prie to artėju. Įdomu ir malonu grįžti į jaunystę, bet dabar – labai geras laikotarpis.

– Atrodo, kad Oksana visada turi tikslą, kurio kryptingai siekia ir eina iki pabaigos?

– Gal... Norėčiau taip pasakyti.

– Oksana labiau gudri ar protinga?

– Vienose situacijose tokia, kitose... Bet pavadinčiau save gudria.

– Lapute?

– Galima pavartoti ir šį žodį.

– Simą Jasaitį Oksana irgi gudrumu apvyniojo aplink pirštą?

– Oi, tai – ne gudrumas. Čia – jausmai.

– Ir jokių išskaičiavimų?

– Kokie gali būti išskaičiavimai? Ir kaip gali tiek laiko gyventi su žmogumi dėl išskaičiavimo? Be to, jis išvaizdus vyras.

– Juolab – du ar trys viename...

– Ne, išskaičiavimas man nėra įdomus. Aš turiu tai, ko man reikia.

– Beje, ar Simas pasveikino diplomo gavimo proga?

– Prieš išskrisdamas į Hjustoną pasveikino telefonu. Prasitarė, kad turi staigmeną, dovanėlę. Gėlės mūsų namuose nevysta.

– Pranašumas ar trūkumas, kad jums tenka būti atskirai? Dabar Simas išskris į Rusiją, Krasnodarą. Tai leidžia pasiilgti vienas kito ar, priešingai, – atvėsina santykius?

– Ir taip, ir ne. Atstumas žmones atitolina, bet mes kitokie. Priėmėme vienas kitą su kiekvieno veikla ir darbais. Būdami atskirai pasiilgstame vienas kito, buitis neužgožia santykių. Nors ir būdami kartu nejaučiame monotonijos. Ateityje, žinoma, viskas gali būti kitaip, kai atsiranda vaikučių.

– Kalbama, kad Oksana labai labai nori vaikų.

– Aš? Natūralu, kad moterys labai nori vaikų. Ypač tokio amžiaus. Aš labai myliu vaikus ir ateityje jų norėčiau.

– Atsiprašau, norėčiau ar noriu?

– Ir noriu, ir norėčiau.

– Naujas projektas – jaunų moterų grupė "Pop Ladies" – tik reklaminė akcija?

– Tai – rimtas, labai įdomus Natalijos projektas. Plėtosime, įdėsime daug jėgų ir laiko. Kiek tai truks, niekas negali pasakyti, nes priklausys ne tik nuo mūsų.

– Kitoms "pupytėms" – kryžius?

– Ne, ne. Tiek aš, tiek Natalija (N.Bunkė), tiek Liepa (L.Mondeikaitė; ketvirtoji grupės narė yra buvusio Natalijos vyro Deivydo Zvonkaus draugė Katažina Nemycko – red. past.) užsiimsime ir savo veikla. Dėl šios idėjos kaifuojame.

– Atsiprašau, pasakysiu interneto komentatorių lūpomis, o kokia kūno dalimi dainuos Oksana?

– Oi, labai gaila tų žmonių, kurie pastebi tik kūno dalis. Žmonės, apsidairykite, aplink yra daug įdomesnių, gražesnių dalykų. Bet ką darysi, kad žmonėms duotos akys. Ką tokiu atveju galiu pasakyt? Paklausykite.

– "Olialia pupytės" visų pirma išgarsėjo ne dainavimu, o...

– Jos išgarsėjo įvaizdžiu, po to atėjo ir daina. Na, ir atitinkama įvaizdžio dalimi. Bet "naujosios pupytės" eina visai kita linkme ir garsėja ne kūno dalimis.

– Jums 28 metai...

– Baisu... Nors kodėl turėtų būti baisu? Kuo toliau, tuo smagiau, bėgant metams ateina patirtis ir išmintis.

Žinoma, ateina laikas kurti šeimą, bet yra daug pavyzdžių šou ir verslo pasaulyje, kai moterys, susilaukusios atžalų, puikiai susitvarko. Dirbanti, veikli moteris, sugebanti būti šeimoje, yra tai, kas man priimtina, tokią matau savo ateitį. To linkiu sau ir visoms kitoms moterims.

– Jei pažvelgtume atgal dešimčia metų, kur norisi sugrįžti? Kas įstrigo labiausiai?

– Buvo momentų, kai buvo juokinga ir gėda.

– Negaliu nepaklausti, dėl ko buvo labiausiai gėda? Gal ką nors nauja išgirsime?

– Tai, ką norėčiau ištrinti, užbraukti ir užmiršti, – negražioji, gėdingoji fotosesija. Neskanu, nenoriu to prisiminti ir į tai gilintis.

– O kitos Pikul dėmės?

– Nėra įstrigusių ir viešų. Mes visi esame žmonės ir padarome klaidų. Kas gauna dvejetuką, o kas suklysta daugiau. Svarbu mokytis iš klaidų. Deja, dažniausiai mokomės iš savo klaidų. Ko gero, ir aš nesu išimtis.

– 28-eri – tai labai mažai, bet kartu netrumpas laikas, kai atsigręžę atgal jau galime kuo nors didžiuotis gyvenime.

– Na, džiaugiuosi, kad pasiekiau savo užsibrėžtą tikslą – gavau bakalauro diplomą.

– Ir tai, kad tapote plačiai žinoma?

– Na, tapau žinoma. Nežinau...

– Savimeilę paglosto?

– Yra dalykų, kuriais galiu džiaugtis. Artimųjų laime, sveikata, draugais, mokslais. Tikiuosi, kad turėsiu kuo džiaugtis ir po dešimties metų.

– O kokia vertybė yra didžiausia?

– Šeima.

– Kas į tą savoka įeina?

– Tai, kas širdyje ir mano sieloje, – artimi žmonės: mama, brolis ir antroji pusė. Ateityje šeima gal taps oficiali ir atsiras vaikų.

– Žmogus, neturintis šeimos, nėra vertybė?

– Negaliu kalbėti už kitus. Gal kai kam vertybė yra automobilis, gal studijos. Man – šeima.

– Bet ar tai nekvepia egoizmu? Kaip sakė vienas Prancūzijos karalius: "Po manęs – kad ir tvanas."

– Man nesvarbu, kas kitiems rūpi. Mano vertybė yra šeima ir santykiai šeimoje. Kas vyksta aplink? Įdomu, bet svarbiausia, kas vyksta mano šeimoje. Mes visi daugiau ar mažiau esame egoistai.

– Kiek kartų per mėnesį draugės klausia, kada bus Oksanos ir Simo vestuvės?

– Dažnai.

– Oksana tyliai nuleidžia akis ir nusuka kalbą?

– Ne, Oksana taip nesielgia. Oksana pasako – bus! Kada nors juk bus?

– Niekas negali to garantuoti, juolab negerai daryti vyrams spaudimą vesti...

– Taip, niekas negali garantuoti ir neatsitiktinai sakoma: niekada nesakyk niekada. Visko gali būti, bet vestuvės mano planuose. Artimiausias mano planas – magistro studijos, nors vestuvės būtų šaunu.

– Labai jau diplomatiškai siekiant tikslo galima nusistatyti ir datą?

– Šią vasarą nelabai – mano vyras, antroji pusė, sportuoja. Nebent skrisčiau į Hjustoną tekėti.

– O kodėl gi ne?

– Vestuvės turėtų vykti artimiausių žmonių būryje. Ir tokie dalykai aptariami dviese, o ne su kitais žmonėmis.