Igoris nejuto nuo jo sklindančios smarvės. Dviem senais, storais megztiniais apsivilkusio vyro akys tik sublizgėjo, kai į ant žemės padėtą beretę praeivis įmetė dolerį.

Aleksandras vienu mauku išgėrė „platininės“ „Russian Standart Original“ degtinės. Jį supakavo „mentai“, pas jį radę penkis kilogramus gryno kolumbiečių kokaino. Jis sėdėjo kalėjime, sutiko numylėtinę aktorę, patyrė bankrotą.

Šūviai buvo taiklūs: į galvą, nugarą ir užpakalį. Taip tau ir reikia, nuogas šikniau, atsikvėpė patenkinta Marina, akimis nulydėjo dar vieną mišku bėgantį nuogą vyrą ir dar jausdama adrenaliną paspaudė juodo „Mercedes“ visureigio greičio pedalą.

Igorį, Aleksandrą ir Mariną vienija mažiausiai du dalykai. Jie - rusų turčiai ir jie nori neįprastų žaidimų.

Prabangūs vakarėliai - nuobodu

Pasiskraidymų kalnuose, prabangių vakarėlių lėktuvuose bei traukiniuose persisotinę rusų turtuoliai nori kitokių pramogų. Ekstremalių ir egzotiškesnių.

„Tik nesitikėkite, kad aš jums sakysiu vardus, pavardes ar kompanijas, - šyptelėja vienos garsiausių Rusijos sostinės prodiuserių centro „Kniazev“ savininkas Sergejus Kniazevas. – Jei prasitarčiau, mes žlugtume.“

Dabar iš Novosibirsko į Maskvą persikėlusio S.Kniazevo firmoje – 50 nuolatinių darbuotojų. Klientų sąraše – daug žinomų Rusijos oligarchų ir magnatų.

Kažkada kavinę, reklamos agentūrą turėjęs 45 metų psichologas Sergejus prieš aštuonerius metus pabandė „žaisti“ su juoduosius ikrus, „Moet“ šampaną ir ledines skulptūras dievinančiais milijonieriais. Prieš šešerius metus jo žaidimas išaugo į solidžią firmą, organizuojančią vestuves, išskirtinius gimtadienius, šventes, žaidimus. Dabar žaidimai iš Maskvos ar Sankt Peterburgo neretai persikelia į Londoną, Paryžių, Milaną, Ženevą, Kopenhagą, Lisaboną ir Stokholmą.

„Skrydis lėktuvu su 100-150 žmonių į vakarėlį, kuris nežinia, kur vyks, – banalu, - mostelėja ranka „Event Company“ direktorius Michailas Goršichinas. – Jau neįdomu įsidarbinti jūreiviu laive ar šokinėti prisirišus virve nuo medžio į vandenį.“

Benamių bosas – totorius

Milijonus dolerių ir eurų bankų sąskaitose turintys žmonės tampa gatvės muzikantais, kuklios kavinės padavėjais, barmenais, taksistais, troleibusų vairuotojais, stoties rajono salono masažuotojais ar net valkatomis, prostitutėmis, striptizo šokėjomis.

Apdriskusiais, senais drabužiais aprengti ir nugrimuoti turčiai jau puspenktų metų žaidžia vieną populiariausių žaidimų – prašo išmaldos, persikūniję į benamius ir valkatas.

„Tai pelningiausios Maskvos benamių uždarbio vietos“, - įtrinti dvokiančiais kvapais turtuoliai nuvežami prie Komjaunimo aikštės – į Jaroslavlio, Kazanės ir Leningrado stotis.

Sergejus tikina, kad iš pradžių buvo nelengva pralaužti ledus ir tik po ilgų susirašinėjimų pavyko susitikti su „smėlio karjerų generolais“ – benamių vadais. S.Kniazevas šyptelėja: „Ir viskam vadovauja totorius.“

Apspjaudo ir apspardo

Po derybų benamiai leido dvi valandas į jų dalią įsijausti „aktoriams“: iš pradžių Sergejus apsimetė filmo prodiuseriu. Tačiau kai tai pasikartojo dar ir dar, benamių „generolams“ teko atskleisti kortas ir mokėti sutartą pinigų sumą.

„Sutartis su jais geležinė, kartais nuvilia milicininkai, bet valkatos – niekada, – pripažįsta S.Kniazevas. – Per tą laiką tikrieji benamiai nesilanko sutartoje vietoje, neužkabinėja žaidėjų.“

Milijonierius saugo „nematomi“ apsaugos darbuotojai, tačiau kartais ir jie nespėja, kai nepatenkintas praeivis apspjauna, suduoda ar paspiria išmaldos prašantį žmogų.

„Vienas milijonierius, kurio firma į Rusiją importuoja kavos virimo aparatu, elektrines plyteles, mikrobangų krosneles, gavęs iš senutės kelis rublius ir išgirdęs patarimą dirbti bei padėti mamai, paprašė manęs perduoti benamiams dovanų, - džiaugėsi S.Kniazevas. – Ne vienas po žaidimo prisipažino, kad po to kitaip vertina išmaldos prašančius žmones.“

Dienos rekordas – 17 dolerių

Kopenhaga, Bredgade gatvė. Skubantys praeiviai net neįtaria, kad tarp keliolikos gatvės muzikantų, mušančių būgną, grojančių gitara ar skambaliukais yra ir rusų turčių, galinčių nupirkti ne vieną šios gatvės pastatą ar net kvartalą.

„Stengiuosi, kad jie rungtųsi tarpusavyje“, - „Kauno dienai“ Sergejus teigė, kad turčius suskirsto į komandas, kurios turi surinkti kuo daugiau pinigų.

Jiems ne itin sekasi, nors kasdieniame gyvenime jie uždirba milijonus. Vienas Maskvos verslininkas, kurio turtas vertinamas keliais šimtais milijonų dolerių, džiūgavo it vaikas, kai apsimetęs valkata
surinko 17 dolerių. Tai buvo dienos rekordas.

„Jie ima ir duoklę“, - vėl stebina S.Kniazevas ir pripažįsta, kad daug ką lemia ryšiai. Jo pasiūlymu, turčiai persikūnija į valstybinės autoinspekcijos darbuotojus. Persirengę milicininkų uniformomis sėda į VAI automobilius, su lazdelėmis stabdo dažniausiai iš kitų miestų atvažiuojančius vairuotojus. Ir kabinėjasi – trūksta vaistinėlės, mašina netvarkinga. Kartais duoda 300 rublių ir ragina nusiplauti automobilį.

Šaudo nuogus vyrus

Turtingos rusaitės? Vienas iš jų mėgstamų žaidimų – dažasvydis, perimtas iš vyrų. Tiesa, rusės nekariauja tarpusavyje. Apleistose gamyklose ar miškuose jos bėgioja arba važinėja visureigiais ir spalvotomis kulkomis šaudo ne nuogas moteris, kaip tai daro vyrai, bet nuogus vyrus.

Maskvos striptizo klubų klientai kartais stebisi, kad juose šoka ne tik jaunos, bet ir solidesnio amžiaus bei putnesnio kūno savininkės.

„Iš pradžių jas dvi savaites moko šokti aplink stulpą, - turtuolės rusaitės neretai žaidžia striptizo šokėjas ir ne visos perspėja savo vyrus. - Skarelės, kepuraitės, akiniai, grimas ir mokinukės, policininkės, stiuardesės įvaizdis neleidžia jų atpažinti.“

Sergejaus pasiūlytos taisyklės priverčia jas konkuruoti tarpusavyje, tačiau toli gražu ne visi turtingi striptizo klubo klientai duoda arbatpinigių, kai juos gundo prisižiūrinčios, bet dvidešimtmetėms šokėjoms neprilygstančios keturiasdešimtmetės.

„Mes jų neparduodame. Jos tik žaidžia prostitutes ir gatvėje gundo klientus tol, kol jas pasirenka už sutartą kainą“, - apie ekstremalesnį moterų žaidimą užsimena Sergejus.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad kartais į prostitutes persikūnijusios turtuolės išvažiuoja su klientu ir jam atsiduoda: „Rizikinga, jei viena moteris važiuotų su trim kaukaziečių tautybės vyrais. Bet kartais jos su klientu išvažiuoja, manau, ne tik pakalbėti…“

Už žaidimą – milijonas litų

„Viešai prasitariu ir po savaitės pamatau reklamą, kad konkurentai žaidimą siūlo kaip savo išradimą, – visų ekstremalių ir pikantiškų žaidimų S.Kniazevas neatskleidžia. – Tačiau aš padedu žmonėms atsipalaiduoti ir išleisti pinigus.“

Paskraidyti naikintuvu MIG, apsilankyti kosmodrome ir išbandyti kosmonautų pratyboms skirtus treniruoklius, pasisukti centrifuga, sugrįžti kelioms dienoms į armiją, sužaisti Borodino mūšį Gynybos ministerijoje, kai patarimus žarsto tikri strategai, pagyventi tikrame Afrikos genties kaimelyje? Prašom, tai jau išbandyta. Kaina – nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

„Kompanijos darbuotojai tai užsakė penkiasdešimtmečio proga savo bosui, – viena brangiausių, primenančių filmą „Žaidimas“ su Maiklu Douglasu, turtuolių pramogų kainavo apie milijoną litų. – Jie prašė, kad dienos įvykiai būtų ne tik blogi. Kitu atveju bosas dar nuo stogo nušoks.“

Anksti ryte jį prižadino beldimas į 7 aukšto langą – ore kabojo orkestras, priešais plotą buvo nupirkę konkurentai, tačiau toje vietoje kabojo milžiniškas plakatas „Su gimtadieniu!“

Tačiau iki to jį, slapta stebimą psichologo, atsitiktinai buvo sustabdęs „omonas“. Radę narkotikų pasodino į kalėjimą, tardė, teko pabuvoti Kremliuje ir gauti ordiną, patekti į filmavimą, ten sutikti mylimą aktorę…

Užaugino stebuklingą medį

O kas šiltesnio, romantiškesnio ir ne taip ekstremalaus? S.Kniazevas šyptelėja ir pasigiria. Vienas turtuolis kreipėsi pagalbos du kartus išgirdęs neigiamą atsakymą iš mylimos merginos.

Ryte pravėrusi langą mergina apstulbo: per naktį prie namo išaugo nuostabus sodas, o iš rožių buvo „išaugintas“ jos vardas, raidėje „O“ būtų tilpę du automobiliai, grojo orkestras, skambėjo serenada… Trečias kartas nemelavo: jie susituokė po trijų mėnesių.

Kitas atvejis – dar linksmesnis. Vienas turtuolis Kalėdų išvakarėse staiga užsimanė 150 sidabruotų kiaulių figūrų ir 150 gyvų kiaulių – dovanų savo svečiams. Ne kartą ir pats Sergejus buvo apgautas kolegų, kai jie skubiai perdažė mašiną, pakeitė numerius, iškvietė apsaugą ir po to… S.Kniazevas prunkštelėja: „Šitą žaidimą aš dar panaudosiu…“

Kaip kompensaciją papasakoja dar vieno kliento istoriją. Prieš septynias dienas jis paprašė kažko išskirtinio savo dukrelės gimtadieniui. S.Kniazevo prodiuserių centras prie jų namų pasodino stebuklingą medį. Kiekvieną rytą pabudusi mergina pro langą pamatydavo, kad medis paaugdavo po 2 metrus. Gimtadienio rytą jis išaugo didelis didelis, o ant šakų kabojo ananasai ir apelsinai.

„Bet kaip?“ – nesuprantu. S.Kniazevas šypsosi: viskas labai paprasta. Kiekvieną naktį jie iškasdavo ir pasodindavo kitą, dar didesnį ir gražesnį medį.