Slovakijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ivan Špilda, ambasadoriaus sekretoriai Pavol Baranay ir Marian Mulik šiandien Klaipėdoje atidarys parodą "Slovakija XVI-XIX amžiais".

Šiuolaikinės Slovakijos teritorija, apgyvendinta slovakų protėviais X amžiuje, buvo įtraukta į istorinės Vengrijos sudėtį. Naujas multietninis valstybinis darinys susiformavo vengrų etninės grupės hegemonijos Vidurio Europoje pagrindu. Vengrijos dalimi Slovakija buvo iki pat Čekoslovakijos susikūrimo 1918 metais. Taigi Slovakijos ir slovakų istorija beveik 1000 metų buvo glaudžiai susijusi su kitų istorinės Vengrijos teritorijoje gyvenusių tautų – vengrų, kroatų, rumunų, vokiečių, serbų, lenkų, rusinų, žydų – istorija, taip pat su kitų Habsburgų imperijos tautų istorija.

Strateginės padėties, gamtos resursų gausos ir gyventojų darbštumo dėka Slovakija buvo tarp labiausiai išsivysčiusių ir Vengrijos, ir visos Vidurio Europos regionų. Pavyzdiniu buvo laikomas slovakų viduramžių miestų ir statybų vystimasis, aukštas lygis buvo pasiektas kalnakasybos ir metalo apdirbimo pramonėse.

XVI amžiaus pradžioje Slovakija perėjo į naują savo istorijos etapą. Naujųjų amžių pradžia suteikė pagreitį šalies vystimuisi. Didelę reikšmę tam turėjo nauji geopolitiniai, kariniai, istoriniai ir kultūriniai faktoriai: užjūrio atradimai, Osmanų imperijos invazija, renesanso idėjos ir kultūra, reformacija ir antireformacija, aristokratijos sukilimas XVII a., švietėjų laikotarpis ir su juo susijusios reformos, nacionalinės savimonės augimas, feodalizmo krizė ir žlugimas, pramoninės revoliucijos pradžia. Teigiamą postūmį Slovakijos raidai turėjo tai, kad šio laikotarpio pradžioje Slovakijos reikšmė Vengrijos sudėtyje žymiai išaugo. Tai lėmė Osmanų imperijos ekspansija į Vidurio Europą ir didelės dalies Vengrijos užėmimas. Į Slovakiją buvo perkeltos centrinės valstybinės institucijos, – taip Slovakija 250 metų laikotarpiui tapo šalies centru. Svarbi aplinkybė, kad Slovakijos pietuose daugiau nei 150 metų tęsėsi nerami siena su pavojingu turkų kaimynu, o Slovakija kartu su Austrija ir Kroatija vykdė krikščioniškosios Europos skydo vaidmenį.

Slovakijos ambasados paroda – 16-os tematinių dalių, apima svarbiausius įvykius ir istorinius procesus, kurie XVI–XIX amžiais sudarė Slovakijos istorijos mozaiką. Didelis dėmesys yra skiriamas palaipsninei viduramžių slovakų tautybės transformacijai į modernią tautą, ypač nacionalinio atgimimo etape XVIII amžiuje ir XIX amžiaus pirmoje pusėje. Atskleidžiami pagrindiniai ekonomikos, visuomenės santykių ir kultūros vystimosi bruožai. Pristatomi meno kūriniai ir materialinės kultūros atmintini faktai, liudijantys apie to meto brandą ir gyvenimo Slovakijoje savitumus. Paminėti ir svarbiausi religinio gyvenimo įvykiai. Iš parodos stendų žvelgia žymiausios Slovakijos istorijos asmenybės, jie pasakoja apie Slovakijos indėlį į Europos ir viso pasaulio mokslo ir kultūros aruodą. Ribota ekspozicijos apimtis leidžia pateikti tik glaustą to laikotarpio apžvalgą, nenagrinėjant įvykių detaliau. Tačiau parodos organizatoriai tikisi, kad lankytojus tai sudomins ir pastūmės plačiau pasidomėti ne tik Slovakijos praeitimi, bet ir dabartimi.

Slovakijos ambasados parodos pristatymas – šiandien 17 val. Ievos Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) trečiojo aukšto hole.