Patyrusį buriuotoją, per devynis mėnesius pasigaminusį jachtą,
labiausiai nustebino vyrai, nemokėję išsivirti sriubos iš pakelio

Daugiau nei tris dešimtmečius žmones plukdančiam Romui Stašauskui labiausiai atmintin įstrigo ne nuogų kūnų nesidrovinčios merginos, ne po bernvakarių už kojų ištempiami vyrai, ne mergvakariuose pikantiškus tortus valgančios moterys ir net ne orgijos. Iš tūkstančių pasiplaukiojimų jachta bene labiausiai jam įsiminė susitikimas saulei leidžiantis su nėščia moterimi.

5 metų - skendimas, cigaretė ir alus

Kresną Romo kūną dengė žydromis juostelėmis išmarginti marškinėliai su anglišku užrašu „Kapitonas“, raudonos sportinės kelnės, sportiniai bateliai: kapitonas bet kokią akimirką pasirengęs sėsti į jachtą.

Spalį savo šešiasdešimtmetį švęsiantis R.Stašauskas viso labo tik 162 cm ūgio, tačiau jaunystėje tai jam nekliudė žaisti futbolo ir netgi tapti Lietuvos čempionu. Svarstyklių ženklo savybė jam nesutrukdė ir kai reikėjo apsispręsti dėl mokslų, armijos, santuokos.

Jaunystė, neslepia Romas, buvo audringa ir aktyvi. O vaikystėje, būdamas penkerių, skendo, pabandė pirmąją cigaretę ir alaus, kurio po to paragavo tik 28 metų.

„Kitą dieną, kai vos nepaskendau, pradėjau lankyti plaukimo treniruotes, - prisimena Romas. – Po to lankiau vandensvydį, šuolius į vandenį, futbolą, ledo ritulį.“

Pavadino sūnaus vardu

Pagrindinė jo aistra – buriavimas: daugelį metų Romas bene pirmasis Kaune jachtą nuleidžia į vandenį ir paskutinysis ją iškelia: šiemet sezoną baigė sausio 28-ąją ir pradėjo balandžio 2-ąją.

Jau būdamas 12 metų, padedamas senelio, pagamino 6 metrų ilgio ir 1,20 pločio baidarę. Po to pats pasigamino keturias jachtas: 5 metrų ilgio, 6 ir tradicinį katamaraną iš aliuminio. Ketvirtajai, jachtai neįprastu vyrišku vardu „Linas“, – 15 metų.

8 metrų ilgio, pusantros tonos svorio jachta pavadinta sūnaus vardu ir pagaminta pagal sumažintus Rusijos konstruktoriaus Igorio Jankos projektuotos jachtos standartus. Ketvirtąją jachtą R.Stašauskas pagamino rekordiniu greičiu – per 9 mėnesius!

„Bet tris savaites per mėnesį dirbau juodai – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Ir 1992 metais spėjau dalyvauti Kuršių marių regatoje“, - daugelis žmonių nuosavas jachtas pasigamina per kelerius metus.

Galėtų parašyti knygą

„Gal obuolių pyrago?“ - nedrąsiai pasiteiravo, o išgirdęs teigiamą atsakymą plačiai šyptelėjo: „Labai mėgstu saldumynus.“

Romo vaikai, dukra ir sūnus, džiaugsmingai sušukdavo išgirdę tėvo žodžius: „Šiandien gaminsiu aš.“

Jie žinojo, kad kartu važiuos pramogauti į Elektrėnus, važinėsis traukinuku ir valgys kavinėje. Tačiau senas buriuotojas pats moka gaminti didžkukulius, vėdarus, kepsnius, šašlykus. Romas tik šypteli, prisiminęs plukdytą inteligentiškų, šiek tiek arogantiškų vyrų kompaniją, kurie nesugebėjo išsivirti sriubos iš pakelių.

„Viskas parašyta: užverdi vandenį, įpili miltelių, po 15 minučių gali valgyti sriubą“, - daugiau nei pusvalandį kamavęsi vyrai, valgydami koše virtusią sriubą, teisinosi, kad namuose jiems gamina žmonos.

Siauros R.Stašausko akys mato labai daug. Tačiau nemažai nuotykių jis nutyli, tik pripažįsta, kad galėtų išleisti įspūdingą įspūdžių knygą.

Sudrausmino panevėžiečius

Du panevėžiečiai turbūt ilgai prisimins plaukiojimą su R.Stašausku: geraširdis, bet taisyklių besilaikantis vyras gali būti ir griežtas. Kai neleistinoje vietoje jie iššoko išsimaudyti, kaunietis su jachta grįžo prie jų. Kai nieko nesakę vyrai vėl iššoko išsimaudyti, Romas sukando dantis, atplaukė atgal ir panevėžiečius perspėjo: „Trečio karto nebus. Atgal plauksite vieni.“

Po trečio karto jachtoje sėdintys keleiviai įsitikino, kad Romas žodžio laikosi: apie 300 metrų iki artimiausio kranto panevėžiečiai plaukė patys. „Linas“ nuplaukė tolyn.

„Tai jiems bus gera pamoka“, - besistebėjusiems, kaip jų draugai be telefonų, pinigų ir tik mūvėdami glaudėmis grįš iki Romo uosto, atsakė R.Stašauskas.

Moterys provokuoja

„Su vyrais daugiau problemų nei su moterimis“, - išpopuliarėjusius mergvakarius ir bernvakarius vertina buriuotojas. Vis dėlto šampano prisigėrusios merginos dažnai užsinori į tualetą.

Joms netinka kibiriukas, todėl dauguma nesidrovi nusirengti, nuogos šoka maudytis ir gamtinius reikalus atlieka vandenyje.

„Vėl eisime maudytis, - įsidrąsinusios merginos jau neslepia kūno grožybių ir gerdamos šampaną pasirengusios „lengvus“ gamtinius reikalus vėl atlikti vandenyje. Romas šypteli. – Po tokių plaukiojimų skauda akis.“

Beveik per kiekvieną mergvakarį drąsesnes merginas kateriu ar vandens motociklu pavėžina vyrukai. Tačiau per mergvakarius orgijų beveik niekada nevyksta, tik kartais merginos tarpusavyje pasibučiuoja ir pakvailioja.

„Paskutinį kartą šokėjas pasitaikė kažkoks kaimietukas, - R.Stašauskas kritikavo dažną tokių merginų pasiplaukiojimų dalyvį - striptizo šokėją. – Jį panos dar linksmino. Iš kur tokį Muką ištraukė?“

Valgydamos pikantiškus tortus moterys neretai provokuoja ir jas plukdantį kapitoną.

„Galime ir natūroje pasigardžiuoti, tau nieko nereikės daryti“, - buriuotojui teko išsisukti nuo šešių trisdešimtmečių moterų gundymų.

Po ranka – kirvis ir iešmai

Bernvakariai kelis kartus audringesni. Dažnai paplaukioti vyrukai atvažiuoja jau išgėrę. Po kelių valandų keli išlipa vos vilkdami kojas ir sunkiai versdami liežuvį teiraujasi, ką dabar veiksime?

Striptizo šokėjos itin dažnos jų palydovės jachtoje. Tačiau laisvo elgesio merginos - labai retos bernvakarių palydovės. „Kuri rizikuos linksmintis su būriu vyrų? Aš ir nenoriu vaikyti įsiaudrinusių vyrų kirviu.“

Romas jachtoje visada turi kirvį, peilį, iešmus – tai, ko reikia iškyloje gamtoje. Kompanijas perspėja dėl galimų keblumų, jei tarp jų būtų konfliktiškas žmogus: uždara patalpa, aplink supantis vanduo išryškina emocijas. Konfliktiškus žmones, pritarus bendrakeleiviams, Romas išsodina iš jachtos. Atiduodamas kuprinę su daiktais palydi: „Čiao, braške!“

„Geriau, kai plaukioja šeši ramūs vyrai ir dvi panelės: pasigroži gamta, išsimaudo, pasimyli, vėl išsimaudo, vėl pasimyli“, - R.Stašauskas prisimena kelių dienų įvykį. Prakalbus apie apmokamas merginas pripažįsta, kad lietuvaitės mažiau išvaizdžios nei to paties verslo darbininkės iš Lenkijos ir Rusijos. Sankt Peterburge anksčiau dažnai pasiplaukiojimas kainuodavo dėžę degtinės.

Liepos 16-osios tradicija

„Oi, oi, oi, - juokėsi Romas užsiminus, kiek per tą laiką matė jo nesivaržančių merginų, kurios kaitinosi saulėje ir maudėsi nuogos. – Ne mažiau nei 300. Ir daug pikantiškų vaizdų, kai manęs nesivaržydavo poros.“

Dauguma jachta plaukioja valandą ar dvi, tačiau kartais kapitonas išsirengia ir į trijų dienų žygį. Nuplaukę iki Meilės įlankos, Birštono ar kokios salelės žmonės apsigyvena palapinėse: R.Stašauskas niekam neleidžia nakvoti „Line“. Tiesa, po ilgesnio pasiplaukiojimo dažnai tenka šveisti drėgnų kinų gamybos rankšluosčių dažais išteptą jachtos denį.

Liepos 16-oji – Romui neeilinė diena: jau dvylika metų ta pati kompanija, nepriklausomai nuo oro, išsirengia paplaukioti jachta. Jaunieji, piršliai, pabroliai kiekvienais metais paskambina patys arba sulaukę Romo skambučio.

„Galvojai, kad neatvyksime? Net nemanyk!“ – kartą tie patys žmonės atvažiavo pliaupiant lietui, pučiant vėjui, tačiau „apsiginklavę“ skėčiais ir lietpalčiais.

Galynėjosi su uraganu

„Vis pavydesnė“, - R.Stašausko sutuoktinė, kai vyras grįžta vėlai naktį, kartais iškelia pavydo scenų. Kai poros jachtoje palydi saulę, neretai tenka plaukioti iki 4 valandos ryto ar iki saulės patekėjimo.

Žmona Irena per 38 vedybų metus nė karto nematė vyro girto: ir pobūviuose jis dažnai negeria. Gal degtinė prieš keliasdešimt metų būdavo geresnė, svarsto R.Stašauskas, jei naktį su seneliu žaisdamas šachmatais išgerdavo 3 butelius ir nė nepajusdavo. Dabar mieliau pasilepina natūraliu trintų vaisių ir pieno kokteiliu.

Drąsos jam užtenka, įsitikinęs Romas. Tačiau nebuvo jauku, kai plaukiant jachta iš Švedijos, netoli Kaliningrado, užklupo uraganas Anatolijus: tuomet vėjo greitis siekė 40 metrų per sekundę, bangos ritosi per denį.

„Romai, tik sakyk, viską padarysime!“ - kaleno dantimis pusė tonos sveriančios jachtos „Amazonė“ buriuotojai. Buriuotojas stengiasi laikytis prietarų: nespjaudyti į vandenį ir nesikeikti jachtoje. Deja, kartais išgėrusius vaikinus įmanoma apraminti tik riebesniu žodžiu.

Pasiplaukiojimas su nėščiąja

Įsimintiniausias atvejis? Susimąsčiusio R.Stašauskos veide įsirėžė raukšlės, po to jis nušvito.

Jau temo, kai šiltą vakarą prie uosto privažiavo dvi moterys: vienai jų iki gimdymo tebuvo likusios kelios dienos. Padedama draugės įsėdo į jachtą, mėgaudamasi ramybe, besigėrėdama nuostabia gamta panoro išsimaudyti.

„Nemoku plaukti“, – nusiminė, bet netrukus nudžiugo, kai R.Stašauskas pasiūlė gelbėjimosi liemenę ir nuleido laiptelius į vandenį.

„Ech, nežinau, ką atiduočiau už puodelį kavos ir pyragėlį“, - plūduriuodama užsisvajojo būsimoji mama. Po kelių minučių ant vandens plūduriavo „staliukas“ – lenta iš putplasčio, ant jo – du puodeliai kavos ir pyragėliai.

„Kažkas neįtikėtino! – negalėjo atsidžiaugti nėščioji. Ankstyvą kitos dienos rytą atvažiavo jos vyras ir primygtinai įbruko dar 100 litų. - Nežinau, ką tu padarei mano žmonai, bet ji grįžo švytėdama iš laimės.“

Pasakojančio šią istoriją seno buriuotojo akyse žvilgėjo ašaros. Jis tiki, kad ta moteris pagimdė sveiką kūdikį.