S.Donskovas akimis dar šaudo gražuoles
Su šlagerių karaliumi tituluotu Simonu Donskovu galima be pertraukų kalbėtis tris dienas ir naktis. Dainininkas neturi ko slėpti nuo skaitytojų, todėl nevengia net slapčiausių temų.
Prieš koncertą
- Koks būni prieš koncertus?
- Nepanašus į save. Suprantama, priklauso nuo koncerto svarbos. Tris dienas prieš koncertą žmona Irena, duktė Rita nelenda į akis, nes, išskyrus keiksmažodžius, jos daugiau iš manęs nieko negirdi. Kuo mažiau mane erzina - tuo labiau gerbia. Esu panašus į sportininką, kuris prieš svarbias varžybas stengiasi susikaupti.
- Ar prieš koncertą dar paimi tonusui pakelti?
- Jei jaunystėje galėjau „paimti“ prieš koncertą 147 gramus, tai dabar sau to neleidžiu. Šiandien į koncertus žiūriu labai atsakingai. Galėčiau netgi būti sau mažiau reiklus.
Na, nebent dėl kažkurios balso stygos ar šaltos aplinkos prieš lipdamas į sceną įsilašinu į burną 37 gramus.
O jeigu jau labai įdomu apie tuos gramus, tai po labai gero koncerto - kai sekėsi dainuoti, salė buvo pilna žiūrovų, jauteisi jiems reikalingas – namie paimu du po 147 gramus.
Po pasirodymo būnu išsunktas tiek, kad 2-3 valandas man nieko nereikia. Galėtų ateiti „Mis Visata“ (apie ką galiu tik svajoti) – vis tiek pasakyčiau, kad dar palauktų kokias keturias valandas.
- Ar visi koncertai tau vienodi?
- Taip. Aš vienodai ruošiuosi koncertui Vilniaus sporto rūmuose ar Plikių kultūros namuose. Nebent sostinėje vienu balu būčiau daugiau susikaupęs - dėl erdvės, apšvietimo, garso niuansų.
Šturmo nebėra
- Ar scenos „seneliui“ dar reikia atlaikyti panašaus amžiaus gerbėjų šturmą?
- Kartu su manimi šokančioms merginoms įrodau, kad mano žiūrovėms, kai jos padaro 111 gramų, aš irgi būnu reikalingas. Jų simpatijas nuolat jaučiu. Tačiau to, kad jos mane gaudytų, nėra.
Sukelia paniką
- Kas lygina koncertines kelnes?
- Mano žmona. Šiandien jos taip pasiūtos ir sutvarkytos, kad lyginti dažnai nereikia.
- O kostiumus pats renkiesi?
- Kostiumus siuvu Ainos Zinčiukaitės modelių namuose. Tiesa, kai ateinu – čia kyla panika. Modeliuotoja, siuvanti man kelnes, kiekvieną kartą man burba, jog kol man pasiuva vienas kelnes, per tą laiką moterims pasiūtų keturias. Ateinu normalia figūra (juokiasi) – ir iš karto kyla panika. Ar aš kaltas, kad moterų klienčių liemuo kaip pas mane dešinė šlaunis.
Atviru „klynu“
- Kiek žinau, esi buvęs išėjęs į sceną neužsegtu „klynu“...
- Taip. Tai buvo Kupiškyje. Ko tie žmonės šypsosi, dainuodamas galvoju, nes nieko tokio linksmo nėra. Pasirodo, kelnių nebuvau užsisegęs, o pro tarpą balti marškiniai kyšojo. Po to koncerto kiekvieną kartą intuityviai pasigraibau už tos vietos, kad vėl atviru „klynu“ neišeičiau.
- Tęsiant linksmus Donskovo nuotykius, gal dar turi ko nors linksmo?
- Dar dainuojant „Nemuno žiburiuose“ ant scenos su gėlėmis užlipo mergina. Jau ištiesiau jas imti, o ji kone pro pažastį nunėrė pas triūbos pūtiką. Nuo to laiko nebeimu gėlių. O kartą koncerto metu buvo užrakinę tualete. Girdžiu, kad baigia dainuoti Vitalijus Pauliukas. Po jo man reiks lipti ant scenos. Pradėjau belsti kumščiais į duris – tai žmogus, ėjęs pro šalį išleido.
Nubėgau į salę uždusęs.
Tampa plėšiku
- Artėja jūsų, dainininkų, rugiapjūtė – Kalėdų, Naujųjų metų sutiktuvių šventės. O gal pelningesni ir rinkiminiai koncertai?
- Kad ne. Mes – muzikos pasaulio atstovai - prieš Naujuosius metus tampame plėšikai, nes už koncertus prašome dvigubai, o organizatoriai neatsisako mokėti. Todėl ir uždirbame daugiau nei per rinkimų kompanijas.
Senais laikais
- Gal prisimeni gerus kolūkių laikus, kai dainininkai po koncerto buvo dosniai vaišinami...
- Tai bent laikai būdavo. Gaudavo kolūkis kokią gairelę ar pirmininkui medžioklėje sekėsi – jau kviečia koncertuoti. Suprantama, po koncerto laukė vaišėmis nukrautas stalas.
Prieš kelerius metus buvau maloniai nustebintas. Kažkokia žemės ūkio bendrovė tarp Pakruojo ir Pasvalio pakvietė. Pastatė kultūros namus, o pirmininkas patenkintas, kad bendrovė gyvuoja – pakvietė mane. Tai vėl stalai buvo nukloti degtine, alumi, lašiniais, marinuotais agurkais – net širdis atsigavo.
Vis dar žvalgosi
- Ar Donskovas dar nužvelgia gatve einančias merginas?
- Nužvelgia. Ir dar kaip nužvelgia. Kai praeina labai graži – net kvėpavimas sustoja. Stengiuosi nužvelgti profesionaliai, kad žmona nepastebėtų. Tačiau nesuprantu kaip, bet ji visuomet tai pastebi.
- Tai meilė pulsuoja tavo širdyje?
- Net labai, tačiau aktyvios medžioklės periodas jau praėjo.
- Ar pornografinius žurnalus dar pavartai?
- Ne. Mėgstu originalą. Gaila spermos, ją reikia taupyti gyvam kontaktui.
Žmona mušė
- Ar yra tave žmona prilupusi?
- Vieną kartą, kai buvome jauni. Kai devynių dienų gėrimo maratono metu grįžau iš „Vėtrungės“ restorano, tai lupo mane žmona su tuo, ką turėjo po ranka. Užtat aš per visą gyvenimą nesu nė karto prieš žmoną rankos pakėlęs.
Kai susituokėme, uošvė manė, kad jos dukrą užmušiu, pasmaugsiu. Jos akyse, matyt, buvau panašus į žmogėdrą. Kaip Dievas davė – jau 24 metai kartu.
- Kelerių metų būdamas pirmąjį kartą sąmoningai prisigėrei?
- Pirmą kartą apsvaigau, kai atėjau pas mokytoją konsultuotis. Ji mane pavaišino saldainiais su romu. Valgyti norėjau - surijau visus saldainius ir apsvaigau, mat anksčiau romo į saldainius daugiau įpildavo. Puoliau mokytoją bučiuoti. Susimaišė galva – turėjau eiti į čiuožyklą, o puoliau prie jos. Man tuomet buvo, rodos, penkiolika metų.
O pirmą kartą buvau “gatavas” per mokyklos išleistuves, kai baigiau 11 klasių 5-ojoje (dabar Vitės) vidurinėje mokykloje.
Nebereaguoja
- Kaip žmona reaguoja į tavo ekscentriškus interviu, nes ir šis ne apie gėleles ar paukštelius?
- Iš pradžių nervinosi, tačiau laikui einant – priprato – nebekreipia dėmesio. Suprato, jog jautriai reaguodama – „pablūs“ ir gali sušlubuoti sveikata.
- Ar Donskovų namuose skamba muzika?
- Dukrai padovanojau muzikos centrą, todėl prieš savo valią turiu klausytis įvairių „britnių“. Apskritai man grįžus į namus, stengiamasi išjungti garso aparatūras.
Geras tėvas
- Tikriausiai esi griežtas tėvas, kone tironas?
- Šeimoje esu labai geras, mylintis tėvas. 18-metei dukrai dar pats „tūsovkių“ metas. Nors stengiuosi kontroliuoti, tačiau mamos padedama nueina kur nori ir pareina kada nori.
- O dėl populiarumo nėra buvę keblumų?
- Kartą paskambino mergina ir sako: „Man mama sakė, kad aš esu tavo duktė“. Aš jai: „Tai kur mama buvo 20 metų. Be to, nesu turtingas, kad norėtum turėti tokį tėvelį“.
Žmonai kelis kartus norėjo įkalti į galvą, kad ji man ketvirtoji ar penktoji. O nuostabioji uošvė dėl n-osios santuokos vis tikrino paso nuotrauką, ar tikras pasas. Irgi netikėjo, kad jos duktė – man pirmoji ir vienintelė žmona.
Tikrina kišenes
- Ar žmonai dažnai tikrina kišenes? Uosto svetimus kvapus?
- Pastaruoju metu netyčia kažką vis atranda. Ir nieko gi nepakeisi. Dievas, kai sukūrė moteris, po to kartu su vyrais nežinojo, ką su jomis daryti.
Naujausi komentarai