Rytoj Klaipėdos etnokultūros centre duris atvers Rucavos (Latvija) pirštinių paroda. Joje bus eksponuojami Kuržemės regiono pirštinių raštai, įamžinti nuotraukose, bei senų autentiškų ir naujų Rucavos pirštinių pavyzdžiai.

Ornamentais išrašyta

Tradicinė ornamentika – viena iš įdomiausių ir paslaptingiausių kultūrinio paveldo sričių. Pakanka pažvelgti į bet kokios šalies tautinio kostiumo audinių, juostų, marškinių raštus ir supranti, kad tai ne vien puošmena. Mokslininkų pastebėta, kad ornamentuose atsispindi tikėjimai, estetinės nuostatos, asmeninis pasaulis, manoma, kad daugelyje ornamentų slypi užkoduotas tekstas.

Kiekvienas ženklas turi savo reikšmę ir jų naudojimas kadaise buvo reglamentuojamas. Nors šiais laikais ženklų kalbą perskaityti nelengva, tyrinėtojai spėja, kad nesimetriškuose latvių juostų raštuose reikėtų ieškoti laiško, linkėjimo ar posakio, jų paskirtis panaši į runų ar hieroglifų. Ne be reikalo apie drobes, marškinius sakoma „dailiai išrašyta“.

Paklausus audėjos ar mezgėjos, kodėl ji būtent tokius raštus renkasi ir būtent tokia tvarka juos išdėsto, dažniausiai išgirstame atsakymą, kad to išmoko iš močiutės ar matė ant daiktų jos namuose. Tai sava – kaip kalba, namai, dainos, upės ir miškai.

Retai kas bemūvi

Daugelis esame turėję spalvingas raštuotas pirštuotas ir kumštines pirštines. Jei žiemos dar būtų tokios šaltos, kaip prieš keliasdešimt metų, mielai jas dėvėtume ir geru žodžiu minėtume mezgėjas. Pirštinės būtinai vilnonės, o norint išmegzti raštus minkštų siūlų reikia dvigubai.

Deja, tradicines pirštines dabar matome tik muziejuose, net senelės retai jas mūvi. Pasakojama, kad Norvegijoje gyvena vyras, numezgęs 20 tūkstančių porų pirštinių, o megzti pradėjęs būdamas pensininkas. Kalbant apie lietuvio tautinį kostiumą pirštinės dažnokai pamirštamos.

Nežinia, ar klaipėdiškės buvo uolesnės mezgėjos, bet būtent klaipėdiškių pirštinės, kojinės ir riešinės tapo neatskiriama jų tautinio kostiumo dalimi. Pamaryje laivo statytojams prieš įleidžiant laivą į vandenį buvo dovanojamos „adytos“ (megztos) pirštinės. Nejučia pagalvoji apie senas kuršiškas tradicijas.

Įprasta dovanoti

Dovanoti spalvingas megztas pirštines Kuržemėje įprasta, tai iki šiol tebedaro Šventosios latviai. Jos ir jaunosios kraičio dalis, ir brangaus svečio sutiktuvių dovana. Nors paprotys dėti pirštines mirusiajam į karstą ir užsimiršo, bet duobkasiai, nešėjai bei kunigas iki šiol gauna dovanų ne tik rankšluostį, bet ir raštuotas pirštines.

Rucavoje dar ir dabar tebesakoma „susikrauti kraitį“. Šį posakį vartoja ne tik jaunos merginos, bet ir senolės, ruošdamos savo laidotuvėms reikmenis, kad artimieji turėtų kuo „atsiskaityti“. Šiame kraityje būtinai turi būti kelios šiltų raštuotų pirštinių poros. Pirštinių raštus mini ir liaudies dainos.

Latvių pirštinių raštai tokie įspūdingi, kad ši dovana tapo Latvijos įvaizdžio dalimi – net NATO forumo svečiai Rygoje buvo jomis apdalinti.

Tęsia mezgimo tradicijas

Latvijos Nepriklausomybės 90-mečio renginiuose klaipėdiškiai turės progos artimiau susipažinti su Kuržemės pirštinių mezgėjų menu. Etnokultūros centro salėje veiks Rucavos pirštinių paroda, kurią organizuoja Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra bei Rucavos tautodailininkų klubas „Zvanitaji“, vadovaujamas Sandros Aigares. Ši nenuilstanti tautodailės puoselėtoja rengia apdovanojimus pelnančius liaudies meno renginius, o savo vienkiemyje turi naminės duonos kepyklėlę. Be to, ji skaito paskaitas Liepojos pedagoginėje akademijoje.

Klubo narės ne tik surinko pirštines ir kojines iš močiučių skrynių, bet ir tęsia mezgimo tradicijas, nuo mažumės moko mergaites. Sandros vyras Arnoldas įamžino pirštinių raštus nuotraukose, kurios sudarys nemažą parodos eksponatų dalį, šalia puikuosis ir senos autentiškos, ir naujos Rucavos pirštinės. Tautodailininkai, muziejininkai, lietuvininkai ir kiti lankytojai kaimynų meną galės palyginti su klaipėdiškių, įvertinti jo panašumus ir skirtumus. Parodos atidaryme dalyvaus klubo narės mezgėjos.

Ilgais žiemos vakarais, kol rankose šoka virbalai, mezgėjos dainuoja, seka pasakas, mena mįslės, dalijasi prisiminimais ar pasakojimais apie nežinia iš kur pasirodžiusį nelabąjį. Ne tik išgirsime, bet ir patys galėsime padainuoti dainų apie mezgėjas, audėjas ir kitas Kuržemės auksarankes. Daug darbo ir išmonės reikia, kol susikrausi kraitį, o kaip kuržemietė be raštuotų pirštinių ir kojinių gali žmonėse rodytis?!. Susipažinkime su kaimynais ir atraskime dalelę savęs.

Pirštinių parodos ,,Šildo, puošia ir pasakoja“ atidarymas – ketvirtadienį 16.30 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10).