Mėnulio dievo dovana pasaldina gyvenimą, pakelia nuotaiką, stimuliuoja ir sukelia baimę dėl apvalėjančių formų

ai apleidžia jėgos ir apsiblausia akys, mūsų sielai reikia saldaus kuro. Ir mes visi turbūt negalime gyventi be šokolado. Ar bent retkarčiais juo pasimėgaujame.

Nuo šiandien kiekvieną šeštadienį pradėkime mėgautis “Šokoladu”. Na, gerai, ir šokolado plytele.

Juk net ir drakonai mėgsta šokoladą. Pamenate populiaraus animacinio filmo herojų drakoniuką, kuris dievino šokoladą? Jis žinojo, kad tai – organizmą stimuliuojantis bei stiprinantis produktas ir gyvenimo džiaugsmo simbolis.

Šventasis gėrimas

Iš kur kilo skanusis šokoladas? Viena iš daugelio legendų pasakoja, kad Mėnulio dievas pavogė kakavos sėklų iš Saulės vaikų šalies ir atidavė jas žmonėms.

Kita legenda teigia, kad actekai manė, jog kakavos pupelės į Žemę pateko iš Rojaus. Todėl iš kakavmedžio sklinda išmintis ir jėga. Senovės majų civilizacijos tyrinėtojai teigia, kad šokoladą vartojo jau 1000 metų prieš Kristų.

250 metais majams pasiekus aukščiausią kultūros viršūnę, šokoladas simbolizavo ne tik prabangą, bet buvo laikomas ir šventuoju gėrimu. Ir greta visų reikalingiausių daiktų mirusiajam į karstą buvo dedamas puodukas gerti šokoladui, o kakavos pupelės pakeisdavo pinigus.

Ką reiškia šokoladas? Meksikos indėnų žodis “šokoladas” susideda iš dviejų žodžių: “choto” (puta) ir “atl” (vanduo), o actekų k. “xococalt” – kartusis vanduo.

Į Europą kakavos pupelių atvežė Kolumbas, XVI amžiaus ispanų istorikas Ovidijus sakė, kad šokoladą galėjo gerti tik turtingas, nes “gėrė pinigus”.

Lažinasi iš šokolado

“Be šokolado ne-ga-liu gyventi! Dievinu jį! Tai – atsipalaidavimas ir gera nuotaika, – prakalbus apie saldumyną nušvito grupės “69 Danguje” narė Karina Krysko. – Jei gyvenime iš ko nors lažinuosi, tai tik iš šokolado”.

Nuo vaikystės Karina gerdavo labai saldžią arbatą, mėgo saldainius, po to – tik šokoladą. Dainininkė ypač mėgsta saldų, pienišką šokoladą su migdolais ir lazdynų riešutais. Retkarčiais užgeria arbata, bet dažniausiai po pietų suvalgo vieną plytelę šokolado.

“Tėtis atnešdavo net pusės kilogramo dydžio plytelę ir abu ją suvalgydavome, - mokyklos laikus prisiminė Karina. – Tradicinę plytelę suvalgau akimirksniu, tačiau pastaruoju metu save kontroliuoju: nėra sveika, pernelyg daug pieno, cukraus, baltymų. Gali išberti odą, turi daug kalorijų”.

Dainininkė atsidūsta: dabar per dieną ji tenkinasi nedideliu šokoladuku. Suprantama, kad jos širdį galima suminkštinti pakvietus į pasimatymą saldainių ar šokolado parduotuvėn.

“Dar niekada nevalgiau šokolado nuo kūno – būtų įdomu, - šypsosi ir prasitaria apie vieną svajonių. – Ir labai norėčiau apsilankyti šokolado fabrike”.

Gimtadienio proga – 15 batonėlių

Eglė Visockaitė-Kandelis apie šokoladą galėtų kalbėti ilgai. Valgyti, jei tai nekenktų figūrai, - dar ilgiau.

Sportinių šokių šokėjai Eglei
šokoladas siejasi su gera nuotaika ir streso apmalšinimu.

Pusryčiai – šokoladas, pietūs – šokoladas, vakarienė – šokoladas: Eglė mielai pasirinktų tokį maisto racioną. Save tramdo ir jos mėgstamiausiu pienišku, o dažniausiai valgomu sveikesniu, karčiuoju, šokoladu nepiktnaudžiauja.

“Bet laukiu varžybų, - juokiasi kalbėdama apie šokius, nes tą dieną galima valgyti šokolado tiek, kiek tik nori. – Ryte pramerkiu akis ir iškart čiumpu šokoladą. Valgau, kad neapsalčiau ir nesupykintų: tris, keturis batonėlius”.

“Teatras ir mažas puodelis”, - asocijuojasi karštas šokoladas, kurį dažniausiai gerdavo teatre nuo pat vaikystės. Balto nemėgsta, nes jis šokėjai neprimena tikrojo šokolado.

Eglė ir dabar pamena vieną įsimintiniausių dovanų: penkioliktojo gimtadienio dieną draugai jai padovanojo 15 “Snickers” batonėlių: “Tuomet tai atrodė nereali dovana! Kiekvieną dieną suvalgydavau po vieną”.

Su čili pipirais

“Labai malonu, saldu ir gera, - televizijos žurnalistė Lavija Šurnaitė šokoladą vertina dėl skonio. - Mėgstu karštą šokoladą arba šokoladą su čili pipirais, riešutais arba apelsino žievelėmis. Tačiau daugiau kaip vienos plytelės neįveikiu”.

Tačiau jei vyras prasikalstų, atvedęs į šokolado parduotuvę L.Šurnaitės širdies smarkiai nesuminkštintų. Lavija juokėsi: “Tam jam reikėtų mažų mažiausiai mane nuvesti į deimantų parduotuvę”.

Vyrai? Režisierius Arūnas Matelis ir dainininkas Mantas Jankavičius be šokolado nemiršta: mėgsta, bet specialiai į parduotuvę neskuba.

“Šokoladą mėgsta smaližiai ir moterys”, - nusišypsojo Mantas.

“Už šokoladą man skaniau marinuoti agurkėliai”, - juokėsi A.Matelis.

Linksmiausia degustacija

UAB “AJ Šokolado manufaktūra” savininkui Algimantui Jablonskui labiausiai patinka šokoladai su priedais: čili pipirais, pelėsiniu sūriu, imbieru.

“Įdomu atrasti nepaprastą skonį”, – naujovėmis žavisi A.Jablonskas. Šyptelėjo prisiminęs vieną šokoladinį kuriozą.

Iš pradžių A.Jablonskas su kolegomis per parą dirbdavo po 16-18 valandų, todėl, užtiškus keliasdešimtam lašeliui šokolado ant rankos, jį nulaižę, apsaldavo taip, kad nepadėdavo nei vanduo, nei kava, nei arbata, nei baseinas.

Tuomet Algimantas prisiminė, kad vieno viešbučio atstovai prieš metus jam dovanojo du butelius sauso vyno. Vieną butelį jie buvo pradarę, tačiau vos paragavus taip sutraukė gomurį, kad tą butelį… išmetė.

“Antrasis butelis labai pravertė, - juokėsi A.Jablonskas. - Išgerdavome lašą vyno ir ragaudavome šokolado”.

Daugelyje vynų, konjakų, valgių degustacijų dalyvavęs Algimantas įsitikinęs, kad niekur netvyro tokia gera nuotaika, kaip mėgaujantis šokoladu: “Tai – afrodiziakas, prabanga, komfortas, lepinimasis”.