Buvęs. Dažnai skaudžiai it peilis smingantis žodis. Realybėje tas žodis, liudijantis apie karjeros baigtį, reikalauja naujo pasirinkimo. Taip turėjo pasielgti ir du žinomi Lietuvos futbolininkai.

Dviejų karjerų posūkiai

Buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėjas 31-erių Rolandas Džiaukštas dabar – kaimo turizmo sodybos bendraturtis.

Buvęs vienas Lietuvos jaunimo bei salės futbolo rinktinių lyderių 33-ejų Kęstutis Rudžionis tapo saugos tarnybos "Likurgas" direktoriumi.

Per ilgas futbolo treniruotes ir įtemptas varžybas jie abu išmoko atkaliai siekti tikslo. Ši savybė dviem vyrams padeda ir dabar, kardinaliai pakeitus gyvenimo būdą.

Jau įvyko penki baliai

Dėl sunkios traumos dvejus metus nebežaidžiantis profesionalaus futbolo R.Džiaukštas dar dabar savo namuose Vilniuje turi bene kelias dešimtis sportinių batelių. Neišmetė. Nepardavė. Neatidavė.

Jo mėlynos akys blizga. Jis turi svajonę – ieško kokybiškos dirbtinės žolės, nes nori įrengti nedidelę, tačiau gerą futbolo aikštelę "Gilužio sodyboje".

Didžiąją pastarųjų pusantrų metų dalį Rolandas praleidžia Molėtų rajone, prie Gilužio ežero. Ne mėgaudamasi vandeniu, tyru oru, žvejyba, grybavimu.

Erdvus klijuotų rastų namas su židiniu, netoliese dar vienas nedidelis pastatas, rusiška pirtis, tvenkinys ir gražioje gamtos vietoje tyvuliuojantis ežeras. Tai – jo verslas, kaimo turizmo sodyba.

"Jau beveik viskas baigta, – patenkintas šypsosi futbolininkas. – Čia jau įvyko trys, ne, penki baliai."

Pradėjo blogiausiu metu

Idėja pradėti kaimo turizmo verslą daugybę vasarų praleidusiam pas senelius Varėnos rajone Butvydonių kaime Rolandui kilo dar 2005–aisiais.

"Tvenkinys, ežeras, miškas... – svajingai pasakojo mėgstantis žvejoti ir grybauti R.Džiaukštas apie savo viziją – kaimo turizmo sodybą. – Esu gamtos vaikas. Galvojau, kad net jei iš to ir neišeis verslo planas, labai neliūdėsime."

Darbai užsitęsė. Patyręs traumą ir iš Rusijos, kur jis žaidė paskutinį savo sezoną, grįžęs į Lietuvą, pats R.Džiaukštas intensyviai ėmėsi statybų priežiūros. Didžiąją dalį darbų jis atliko per pusantrų metų.

"Taip, – neslepia futbolininkas, – pradėjau per patį statybų piką, labai nedėkingu laiku."

Sodyba, kurioje telpa iki 50 žmonių, – dar tik jo verslo pradžia, todėl Rolandas tai vadina verslu–hobiu. Jis turi ir kitų minčių, tačiau ateityje.

"Sunkmetis, sunkmetis", – šiek tiek ironiškai, šiek tiek rimtai kartoja R.Džiaukštas.

Nesitikėjo biurokratinių kliūčių

Ar jis nesigaili pradėjęs verslą ypač nedėkingu laiku? Rolandas purto galvą: "Aš niekada nieko nesigailiu. Viskas tik į gera."

Intensyvus darbas, daugybė lakstymo, popierizmo ir rūpinimosi statybomis, neslėpė R.Džiaukštas, matyt, padėjo jam išvengti depresijos, kuri neretai užklumpa sportininkus, baigusius profesionalo karjerą.

Darbo buvo labai daug. Su žmona Simona pasiskirtė taip: jai – finansai ir organizavimas, jam – juodi darbai.

Dar ir dabar R.Džiaukštas tobulina, stengiasi kažką papildomai įrengti nuomojamoje sodyboje. Draugams nubalsavus, įrengė terasą. Dabar nori futbolo aikštelės, ateityje – lauko teniso korto.

Paklaustas, kas buvo sunkiausia futbolininko marškinėlius iškeitus į statybininko kombinezoną, Rolandas atsidūsta. Jis nesitikėjo, kad kelias nuo verslo idėjos iki sumanymo įgyvendinimo Lietuvoje toks sunkus ir ilgas.

"Jei manęs paklaustų, ar dabar viską pakartočiau nuo pradžių, atsakyčiau neigiamai, – neslepia buvęs sportininkas. – Net negalėjau įsivaizduoti, kad savo žemėje, norėdamas kažką pagražinti, turėsiu įveikti nesuvokiamai daug biurokratinių kliūčių."

Bendras bruožas

R.Džiaukštas taip ir nepradėjo rūkyti. Tiesa, atsikvėpęs po sunkaus darbo, karštą vasaros dieną mielai išgerdavo bokalą alaus.

"Tarp futbolo ir verslo egzistuoja vienas panašumas, – pastebi jis. – Ir ten, ir čia reikia turėti aiškų tikslą ir siekti jo. Prieš sesers vestuves turėjome tris savaites vienam sunkiam darbui. Užsibrėžėme tikslą, dirbome nuo ryto iki vakaro ir tai padarėme."

Tik kartą, ir tai per klaidą, kai dar buvo vaikas, raudoną kortelę aikštėje gavęs R.Džiaukštas neslepia, kad žaidžiant futbolą prasižengti lengviau: "Tačiau versle kortelės kaina didesnė. Nors viską stengiuosi daryti įsitikinęs 200 procentų. Be to, futbole padarei darbą ir už aikštelės ribų gali apie tai negalvoti, versle – kitaip."

D.Šemberas dar neapsilankė

"Kad tik nebūtų minuso. Idealu, jei šis verslas duotų šiokį tokį pelną", – prisipažįsta R.Džiaukštas, dar nedrįstantis galvoti apie sėkmingą ateitį. Juolab kad tai – pirmojo jo verslo pradžia.

"Gilužio sodybos" dar nespėjo aplankyti netoliese savo sodybą turintis vienas geriausių Lietuvos rinktinės futbolininkų Deividas Šemberas.

Ir R.Džiaukštas dar nespėjo surengti pokylio futbolininkams, federacijos nariams. Tai būtinai įvyks, kai jis įrengs futbolo aikštelę. Galbūt kaip tik tada buvęs nacionalinės rinktinės gynėjas įmuš įvartį, simbolizuosiantį sėkmingo verslo pradžią?

Ilgai svarstė pasiūlymą

Karjeros saulėlydis. Kęstutis Rudžionis nebijo šio žodžio. Šiek tiek atsargiau taria kitą: sunkmetis. Salės futbolo komandą treniravęs buvęs rinktinės žaidėjas, matyt, jau visam laikui pakabino sportinius batelius.

"Būtų dar malonu pažaisti futbolą savo malonumui, kurį gal ir pavyktų suderinti su darbu", – svarstė saugos tarnybos "Likurgas" direktorius.

"Sutapimas, – paklaustas apie darbą prisipažino K.Rudžionis. – Mes tik vaikystėje ir jaunystėje dar turime svajonių darbus. Po to daug ką koreguoja gyvenimas."

"Priimdamas pasiūlymą, – kalbėjo Kauno technologijos universitete finansų vadybą baigęs 33-ejų vyras, – svarsčiau ilgai. Esu labai atsakingas žmogus."

Šoko nepatyrė

"Tu sužaisk puse jėgos", – prieš kelerius metus Rygoje nedidelę traumą patyrusiam K.Rudžioniui patarė vienos Latvijos salės futbolo komandos treneris. Kaunietis papurtė galvą: "Treneri, negaliu. Arba aš aikštėje mirsiu, arba nežaisiu."

K.Rudžionis negalėjo žaisti futbolo puse jėgos. Kaip ir dirbti. Futbole ir versle reikia siekti rezultato. Tam privalai atiduoti save visą.

Tačiau darbas saugos firmoje K.Rudžioniui buvo visiškai nepažini sritis. Kęstutis neslepia: futbole per daugybę metų jam buvo viskas aišku nuo A iki Ž. Naujajame darbe dar reikia ieškoti, atrasti, daugiau analizuoti.

"Ne, šoko nepatyriau, – prakalbus apie karjeros pabaigą ir kardinaliai kitokį darbą tikino K.Rudžionis. – Sunkmečiu sulaukiau pasiūlymo dirbti šiame darbe pačiu laiku. Kai durys užsidaro, visuomet prasiveria langas. Arba atvirkščiai."

Reikia siekti rezultato

Džinsus, marškinėlius, kuriais vilkėdamas skubėdavo į treniruotę, Kęstutis dabar pakeitė kostiuminėmis kelnėmis, marškiniais, o sportinius batelius – juodais lakuotais arba klasikiniais batais.

"Likurgas" direktorius susiraukia: "Nemėgstu kostiumų, nors namuose spintoje kabo keli. Tačiau laukiu penktadienio vakaro, kai galėsiu rengtis laisviau."

Pirmąją darbo dieną naujoje įstaigoje K.Rudžionis jautėsi neįprastai. Nauja sritis, nauji žmonės. Tačiau du dalykus – treniruoti komandą ir valdyti kolektyvą sieja panašumai. Nors futbole jis vadovavo 12–15 žmonių, dabar – 100 žmonių kolektyvui.

"Reikia suvaldyti žmones, siekti rezultato. Tačiau futbole visi entuziastai, žaidžia savo malonumui, daugiau emocijų, o treneriui nerūpi finansai. Tai – savininko ir klubo prezidento reikalas. Saugos tarnybos įmonės direktoriaus postas – didesnė atsakomybė, didesnė rizika, klaidos kaina gali turėti didesnių pasekmių", – kalba K.Rudžionis.

Kabinetas be futbolo pėdsakų

Būdamas saugu futbolo stadione ir salės futbolo puolėju, K.Rudžionis mėgo atakuoti. Jis įsitikinęs, kad ir sporte, ir versle privalai eiti tik į priekį: "Tačiau negalima pamiršti atsigręžti atgal. Tik taip gali įvertinti, ar tikrai eini pirmyn."

Dirbdamas treneriu Kęstutis stengėsi būti tolerantiškas, rasti bendrą kalbą ir nebūti aukščiau kitų. Toks jis stengiasi išlikti ir eidamas "Likurgo" direktoriaus pareigas.

Per futbolininko karjerą K.Rudžionis yra gavęs kelias raudonas korteles (jos duodamos už nesuvaldytas emocijas, keiksmažodžius, itin šiurkščią pražangą ir panašiai – red. past.) Dabar, tapęs saugos firmos direktoriumi, kumščiu į stalą jis netrenkė nė karto. Tačiau neslėpė, kad žodžius "tu atleistas", jau sakė. Taip, tai nemaloni procedūra, tačiau didelės klaidos kaina saugos firmoje gali turėti padarinių ne tik vienam žmogui. "Gerais, kvalifikuotais žmonėmis niekas nesišvaisto", – įsitikinęs K.Rudžionis.

Ar naujojo direktoriaus darbo kabinete yra, kas būtų susiję su futbolu? Medaliai, taurės, nuotraukos, kamuolys? Kęstutis kukliai šypsosi ir purto galvą. Ne. Jis nemėgsta tuo puikuotis. Todėl net ir savo namuose neturi nei medalių, nei taurių – viskas pas tėvus.