Dainininkas, muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano skaičiavo, kiek kitąmet jam reikėtų sumokėti gyventojų pajamų mokesčio. Jeigu būtų priimti nauji tarifai, individualiai dirbantiems ir daugiau kaip 42 tūkst. prieš mokesčius per metus uždirbantiems atlikėjams tektų mokėti nebe 15, o 20 proc. GPM tarifą.

„Jeigu tai yra darbo santykiai, viskas gerai, turi garantijas, užtikrintumą. Jeigu tai yra individuali veikla, nieko neturi, bet kurią akimirką tavo pajamos gali būti lygios nuliui“, – šnekėjo Stano.

Finansų ministras Rimantas Šadžius kitiems metams siūlo keturis gyventojų pajamų mokesčio tarifus.

Per metus gaunantys nuo 42 iki 76 tūkst. pajamų, mokėtų 20 proc. GPM, iki 126 tūkst. metinių pajamų, mokestis atskaitytų – 25 proc., uždirbantys iki 253 tūkst. – sumokėtų 32 proc. GPM. Uždirbantys dar daugiau, mokėtų net 36 proc. Spėjama, kad tai kenktų ne tik menininkams, bet ir dideliems verslams, kvalifikuotiems darbuotojams.

„Vyriausybė ir Finansų ministerija verslo neišgirdo, mokesčiai kils gerokai daugiau, negu net buvo diskutuojama. Apie ekonomikos augimą, iš kurio buvo planuojama finansuoti gynybą, galime užmiršti“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad koalicija didžiausiam mokesčio tarifui nepritarė.

„Apie tai diskusijos kažkuriuo metu buvo, kaip ir nebuvo pritarta koalicijos taryboje, bet atsirado jis“, – teigė Seimo pirmininkas.

Iš aplinkos skriejant kritikos strėlėms, finansų ministras naujuose tarifuose blogio neįžvelgia. Jis įsitikinęs, kad vidurinės klasės atstovai tarifo išaugimo nepajus.

„Tie, kurie uždirba 25 tūkst. eurų per mėnesį, šiokį tokį prieaugį pajus. Nemanau, kad tai būtų didžiulė našta įmonėms, kurios kvalifikuotus asmenis įdarbina“, – tvirtino finansų ministras.

Darbdaviai sako, kad dėl didėsiančių mokesčių kris Lietuvos verslo konkurencingumas. Aukštos kvalifikacijos specialistai verčiau dirbs užsienyje.

„Galvojant iš esmės, kaip atrodome renkantis mūsų šalį arba turint verslą čia ir turint galimybes persikelti į kitą šalį, nes daug tokių įmonių yra ne gamybinės, o paslaugų“, – aiškino Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Daliai darbuotojų atlyginimas gali sumažėti „į rankas“, jeigu jis nebus pakeltas.

„Tikėtis, kad pritrauksime aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų, nebus galima“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Jų atlyginimai ne tik nebeaugtų, o galbūt net ir sumažėtų, prognozuoja ekonomistas.

„Daliai darbuotojų atlyginimas gali sumažėti „į rankas“, jeigu jis nebus pakeltas. Tai, kad jis bus pakeltas, tikimybė nėra labai didelė, nes atlyginimai yra keliami tam tikrais periodais“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Tačiau ministras ir čia didelių rizikų nemato.

„Būčiau skeptiškas atžvilgiu tų, kurie kategoriškai sako, kad čia visi išvažiuos, šitas nunyks, tas sužlugs – tikrai taip nebus“, – šnekėjo finansų ministras.

Kai kurie darbdaviai darbuotojų pritraukia suteikdami jiems papildomą privatų sveikatos draudimą. R. Šadžius siūlo jį, kaip ir kitas draudimo rūšis, išskyrus gyvybės, apmokestinti 10 proc.

„Jo mokestinė našta padidės apie 50 proc. – tai yra GPM, tai yra „Sodra“, tai yra 10 proc. draudimo akcizas, tas produktas išnyks kaip dūmas“, – sakė A. Romanovskis.

„Turbūt mažai kas iš darbdavių pajėgs toliau siūlyti sveikatos draudimą savo darbuotojams“, – tikino A. Maldutytė.

Ministras atšauna, kad geriau investuoti į viešosios medicinos sektorių.

„Tai yra privatus sveikatos draudimas. Kaip žinote, ši Vyriausybė akcentuoja valstybinį sveikatos draudimą“, – teigė R. Šadžius.

Mokesčių pakeitimai turėtų būti patvirtinti iki birželio pabaigos.