Bet kurio užsieniečio paklausus, koks populiariausias japonų valgis, išgirsite vieną atsakymą – sušis. Šis patiekalas pritapo visose pasaulio šalyse, o sušių gaminimas ir skanavimas laikomas puikiu laisvalaikio užsiėmimu.

Tinka dietai

Jei japonams sušiai – kasdienis valgis, kitose šalyse jie dažniau gaminami šventiniam stalui, kai norima nustebinti svečius, o sušio restoranus dalykiniams susitikimams renkasi verslininkai ir romantikos ieškantys įsimylėjėliai.

Sveikos mitybos specialistai tvirtina, kad sušis – vienas iš nedaugelio madingų produktų, kurį valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Nieko keista, kad kai kuriose šalyse plintant sušių madai, išpopuliarėjo ir jų dieta.

Kai kurios užsienio žvaigždės, turinčios asmeninius dietologus, prisipažino, kad iš visų jų išbandytų dietų, sušių – pati skaniausia. Vieniems buvo svarbu, kad sušių yra skirtingų rūšių, todėl tokia dieta neatsibosta, tuo tarpu skaičiuojantieji kalorijas greit sumojo, jog jei vienas sušio gabalėlis turi 60 kkal, per parą jų galima sukirsti net 25-is (rekomenduojama paros norma – 1500 kkal).

Valgant sušius pagaliukais, neskubant ir gerai kramtant, pasisotinama labai greitai, todėl pakanka visai nedidelės porcijos. O kadangi sušiai virškinami ilgokai, iškęsti tarp valgymų – vieni juokai.

Tačiau pažymima, kad sušių dieta nerekomenduojama žmonėms, kurie serga skrandžio opa, gastritu, yra alergiški.

Turi daug mikroelementų

Žurnalo „Forbs“ publikuotoje reitingų lentelėje nacionalinė japonų virtuvė užima pirmą vietą. Leidinio ekspertų vertinimu, japonų patiekalai – sveikiausi pasaulyje, ilginantys gyvenimo trukmę ir kas ne mažiau svarbu – netukinantys. Statistika rodo, kad Japonijoje nepageidaujamų kilogramų turi 1,5 proc. gyventojų. Palyginimui – JAV dėl antsvorio kenčia 36,5 proc. žmonių.

Ilgiausiai gyvena būtent japonai. Vidutinė jų gyvenimo trukmė – 81–84 metai. Kaip vieną ilgaamžiškumo faktorių japonai įvardija sveiką mitybą. Jų virtuvės vizitine kortele vadinamus sušius, kaip gerai subalansuotą ir sveiką maistą, rekomenduoja ir dietologijos specialistai. Produktuose, iš kurių gaminami sušiai, daug maistingų medžiagų, mineralų ir vitaminų.

Japonams svarbiausia, kad produktai būtų patys šviežiausi, o terminio apdorojimo laikas kuo trumpesnis. Būtent aukšta apdorojimo temperatūra ir nužudo produktą, juk išsivirę sriubos iš ką tik darže nurautų burokėlių, deja, patirsime tik valgymo malonumą, o nauda organizmui bus minimali.

Nereikalingus pagražinimus ir dirbtinį skonio stiprinimą japonai prilygina kulinarinio paveldo išniekinimui.

Sveika sudėtis

Šiais laikais, kai dietologai rekomenduoja gyvulinės kilmės riebalų, cukraus ir druskos vartoti kuo mažiau, o skaidulinio maisto daugiau, sušis – išties puiki alternatyva, idealiai atitinkanti sveikos ir visavertės mitybos reikalavimus.

Iš ko susideda sušiai? Ryžiai aprūpina organizmą reikalingomis skaidulinėmis medžiagomis (ląsteliena), taip pat kompleksiniais angliavandeniais, kurie suteikia energijos. Be to, ryžiuose yra niacino (vitaminas B3), tiamino (vitaminas B1), baltymų ir geležies.

Jūros dumbliuose, į kuriuos vyniojami sušiai, yra jodo, geležies ir kalcio, stiprinančių kraujotakos sistemą ir kraujagysles. Dumbliuose gausu mineralų bei mikroelementų, kurie užkerta kelią senėjimui, o antioksidantinės šios gamtos dovanos savybės silpnina laisvųjų radikalų veikimą.

Žuvys (sušiams dažniausiai naudojama žalia žuvis) yra baltymų, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, cinko, jodo), B grupės vitaminų ir nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių – omega 3 šaltinis. Valgydami žuvį ir jūros gėrybes, bėgame nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Sojos pupelės, iš kurių gaminamas padažas, turtingos baltymais, polinesočiosiomis rūgštimis, ląsteliena, vitaminais ir mineralais, o aitriuose krienuose wasabi – daug vitamino C.