"Dabar aš geriu kavą savo malonumui, nebijau uždarų patalpų ir nesiskundžiu žemu kraujospūdžiu", – pasakojo kaunietė Danutė Vilionytė. JAV ji lankėsi pas vieną garsiausių pasaulio psichoterapeutų.

Populiarus tarp garsenybių

Mama, nepalik manęs! Kartodamas šiuos žodžius žinomas Holivudo aktorius suklupo prieš vieną garsiausių pasaulio psichologų bei psichoterapeutų Arthurą Janovą.

A.Janovas įkūrė Pirminės terapijos institutą Santa Monikoje Kalifornijoje ir padarė perversmą psichologijoje bei terapijoje.

"Viskas žmoguje susiformuoja iki trejų metų amžiaus. Būsimos problemos, nervingumas, seksualumas, charakteris, nerimas, asmenybės veiklumas susiję su jausmais, kuriuos nuo 36 nėštumo savaitės išgyveno embrionas motinos įsčiose", – kalbėjo D.Vilionytė, grįžusi iš garsaus JAV psichoterapijos instituto. Ten ji praleido aštuonis mėnesius.

Pasak Danutės, kuri laikoma indų meilės meno ir filosofijos – tantros – pradininke Lietuvoje, A.Janovo mokslas apie jausmus sukėlė milžinišką susidomėjimą, o jo pirmoji knyga "Pirminis klyksmas" ("The Primal Scream") jį išgarsino visame pasaulyje.

Žmonija apimta neurozės

"Norėdami pabėgti nuo savo problemų, mes kalbamės su psichologais, valgome, geriame, užsiimame seksu, apkalbinėjame vienas kitą, einame į kiną", – aiškino D.Vilionytė.

A.Janovo institute ji lankė pirminės terapijos kursus.

Jauna moteris šypsosi: "Ir valgis, ir apkalbos, ir kinas, ir seksas – visa tai mes galime daryti, tačiau tik savo malonumui, o ne bėgdami nuo problemų."

Dabar D.Vilionytė jau žino: žmogui būtina išjausti, išgyventi savo pirminius jausmus. Anot A.Janovo, žmonija šiuo metu panirusi į visuotinės neurozės būseną.

Po seanso – pamėlusiu veidu

A.Janovo institute nebuvo galima gerti kavos, alkoholio, valgyti saldumynų, kalbėtis telefonu, žiūrėti televizijos, mylėtis. To, kas stimuliuoja ir leidžia nuo savęs pabėgti.

D.Vilionytė turėjo laikytis tris savaites trukusios intensyvios terapijos taisyklių. "Negalima kalbėti apie jausmus ir su jausmais, juos reikia išjausti", – kaunietė neslėpė, kad prieš lankydama kursus ji privalėjo pati pereiti intensyvią terapiją.

Rūsys. Storos betoninės garso nepraleidžiančios keturių kabinetų sienos be langų. Priešais sėdintis psichoterapeutas. Kiekvieną dieną Danutė po 3–4 valandas bendravo su jos negalinčiu liesti specialistu. Tiksliau, ne kalbėjo, o turėjo pamažu grįžti į vaikystę ir išjausti pirminius jausmus.

"Verkiau pasikūkčiodama, – atvirai pasakojo moteris. – Po vieno seanso išėjau pamėlusiu veidu – paaiškėjo, kad aš gimiau labai sunkiai."

Anksčiau D.Vilionytė negalėjo gyventi be kavos, buvo jautri, reaguodavo net į garsiau uždaromas duris, ją slėgė uždarų patalpų baimė.

Du žmonių tipažai

A.Janovas žmones skirsto į dvi pagrindines grupes, valdomas simpatinės ir parasimpatinės sistemų.

Vieni negali sustoti, jiems nuolat reikia veiksmo, jie nemoka ilsėtis, keliasi anksti, yra tarsi užsukti. Jiems atrodo, kad nieko nedarydami tarsi mirs: "Gimstant jiems užsifiksavo veiksmas, todėl vėliau baimė nieko nedaryti ėmė asocijuotis su mirtimi."

Žmonės, kurie keliasi vėliau, dažniau panyra į depresiją, bijo gyventi, jaučia energijos stygių, skundžiasi žemu kraujospūdžiu – tai kitas A.Janovo tipažas. Jis įsitikinęs, kad esminiai šios žmonių grupės bruožai irgi užsifiksavo per gimdymą.

Kažkurio jų mamai gimdant davė nuskausminamųjų, kažkuriam aplink kaklą apsivyniojo virkštelė.

Tie žmonės tarsi rezervuoja energiją. "Vėliau, – aiškino A.Janovas, – mes susigalvojame simbolius, kažkodėl bijome vorų, uždarų patalpų, aukščio. Visa tai susiformavo įsčiose ir ankstyvoje vaikystėje."

Dokumentinio filmo herojė

Danutė verkė daug. Po to, kai jai buvo atlikti širdies, kraujospūdžio tyrimai. Moteris nesidrovėjo išjausti savo jausmų, nerimo, fobijų ir leisti savo kūnui elgtis spontaniškai, nors žinojo, kad kabinete yra vaizdo kameros ir jos jausmus stebės kiti instituto pacientai.

"Tu atvira jausmams, nebijai jų", – atkakliai teigė A.Janovo instituto specialistai ir paprašė nufilmuotus vaizdus panaudoti dabar kuriamame dokumentiniame filme.

Per seansą pamėlęs Danutės veidas, uždarų patalpų baimė, energijos trūkumas buvo tarsi signalas iš praeities, kai jai sunkiai gimstant organizmui trūko deguonies ir jis tarsi davė ženklus taupyti energiją, ištrūkti.

Pirmieji treji metai

"Paliko mylimasis, mes bijome vorų, uždarų patalpų? Ne to reikia bijoti! Mums buvo baisu gimstant. Baisu būtų tada, jei kūdikystėje mus paliktų vienus ir mes mirtume!" – aiškino instituto profesionalai.

Kad ir nerimtas pliaukštelėjimas kūdikiui per užpakaliuką, vieno palikimas lovytėje visai valandai vėliau gali turėti didelės įtakos. "Vaikui iki trejų metų itin svarbu meilė, švelnumas, begalinis dėmesys. O norėdamas, kad tave mylėtų, turi išjausti situacijas, kai tavęs nemylėjo", – dalijosi žiniomis iš A.Janovo instituto D.Vilionytė.

Garsiajame institute ji matė dokumentinį filmą "Gimimas be žiaurumo". Apie tai, koks turi būti ką tik gimęs kūdikis: neverkiančio naujagimio veidas buvo neapsakomai ramus ir švytintis.

Kaina – 8 tūkst. dolerių

"Vaistai padeda tik trumpam, tačiau jie negydo šaknų! O šaknys ir yra pirminiai jausmai", – kalba D.Vilionytė apie faktus, kuriuos sužinojo Amerikoje.

A.Janovo institutas plačiai nesireklamuoja. Tai nėra pagrindinis jų tikslas, juolab kad žmonės iš viso pasaulio institutą suranda patys. Tačiau pacientų skaičius griežtai ribotas: per dieną specialistai priima tik 3–4 lankytojus.

D.Vilionytė susipažino ne su vienu solidžiu ir žinomu žmogumi. Tarp jų ir su Stingo bei Madonnos asmenine virėja iš Belgijos, kurią kitais metais ketina pasikviesti į Lietuvą.

Danutei ne paslaptis, kad dauguma žmonių, buvusių A.Janovo institute su ja, nepagailėjo už kursus sumokėti beveik po 8 tūkst. JAV dolerių. Mokėti tokius pinigus, regis, buvo verta. "Mačiau ne vieną, kuris po intensyvių kursų išgijo nuo vėžio, skrandžio ligų, depresijos", – pasakojo D.Vilionytė.

Kitokia rytinė kava

Ne, purto galvą D.Vilionytė, tantros ji neapleido ir jos kursus tęsia. Tačiau tantra, prisipažino moteris, problemų negydo.

"Žmogus kaip medis, – ieškojo pavyzdžių moteris. – Tantra dirba su viršūnėmis, šakomis, o pirminė terapija – su šaknimis. Jos vienos be kitų egzistuoti negali."

Kai nepuola depresija, atlėgsta skausmai, kai nereikia bėgti nuo savęs, tuomet malonumą ima teikti paprasti dalykai: kinas, muzika, bendravimas, knygos.

Danutė tikina: "Kai kavą geri ne siekdamas gauti dozę energijos, o savo malonumui, ji tampa nuostabi." Moteris šyptelėja: "Draugės ir dabar negali patikėti, kad rytas man dabar prasideda ne nuo priverstinio puodelio kavos."