Į Simono Gutauto parodą kviečiančiame plakate – kadras, kurį pagavęs autorius pajuto tampantis fotografu. O visa paroda, jei tikėsime jos pavadinimu, sulipdyta iš pastebėjimų ir atradimų, kurie šį menininką padarė... žmogumi.

Futuristiniam kraštovaizdžiui, kuris, kaip paaiškėja, yra Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės fragmentas, džiugios gyvybės įkvepia prie plyšių sienoje prilipusi, iš smalsumo net virpanti vaikų porelė. Nuotraukos herojų, nekantraujančių išvysti fotografo pažadėtas skraidančias žuvis, nerimastingas laukimas persiduoda fotografiją stebinčiam žiūrovui. Taip ir knieti pro tą plyšį pamatyti dar daugiau skraiduolių žuvų – S.Gutauto pagautų kadrų.

Simonas neskuba, kadrus apgalvoja, kantriai derina fotoaparato mechanizmą (tam įtakos galbūt turi ir jo žemaitiškos šaknys), ieško, kol pajunta norimo fotografuoti vaizdo nuotaiką. Arba atvirkščiai – kadrą gaudo ir pasikliauja intuicija. Jis dėmesingas ne tik galutiniam rezultatui, bet ir pačiam procesui – veikiausiai ir tai pripildo kadrą šilumos.

Labiausiai pirmąją asmeninę parodą pristatantį autorių vilioja kasdieniai Lietuvos motyvai. Jis neieško egzotikos svečiose šalyse, nebando sukelti pasišlykštėjimo, nesiekia skandalu privilioti žiūrovo. Atradusieji S.Gutauto fotografijas čia pat įtraukiami į gyvenimo mažųjų akimirkų gražumą, prasmių kūrimą.

Interneto platybėse Ponu Nieku pasivadinusio S.Gutauto biografija patvirtina, jog menininkais netampama – jais gimstama. Archeologijos studijas baigęs autorius dirba informacinių technologijų srityje, o kai nedirba – nespalvota juosta toliau gaudo savo fotografijos žuvis. Regis, be konkurencijos įsigalėjus skaitmeninei fotografijai, per juostinio fotoaparato objektyvą stebimas pasaulis liko toks pat prasmingas ir nepakartojamas kaip anksčiau.

VIETA: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerija, Šv. Jono g. 11.

LAIKAS: iki vasario 27 d., nuo pirmadienio iki penktadienio.

KAINA: nemokamai.