Taifūnas Fengshen buvo baisus. Jis nuskandino keltą „Žvaigždžių princesė" ir pražudė beveik tūkstantį žmonių. Dar šimtus gyvybių atėmė stichijos sukeltos nuošliaužos, potvyniai.

Tačiau su pertraukomis jau dešimt metų Filipinuose gyvenantis ir ne vieną stichinę nelaimę matęs 32 metų kaunietis Andrius Markevičius neabejoja: šįmet 7107 salų valstybę siaubs dar bent dvidešimt taifūnų. Bent keli iš jų bus kaip Fengshen ir, ko gero, net baisesni.

Auka - „Žvaigždžių princesė"

Per metus Filipinuose siaučia apie 20-30 taifūnų, keli iš jų - labai galingi, visuomet pareikalaujantys aukų. Nuo birželio iki spalio pabaigos šalyje drėgnasis, lietingasis periodas, tuo metu ir siaučia didžioji dalis taifūnų. Tiesa, šiemet Filipinuose ištisai lijo visą gegužę, nors tuo metu būna ypač karšta - pavėsyje beveik 40 laipsnių šilumos.
Frankas, toks tarptautinis taifūno Fengshen vardas, buvo vienas pirmųjų sezono taifūnų. Jis smogė beveik visai 300 tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto šaliai ir pridarė nuostolių už 4,3 milijardo pesų (daugiau nei 200 milijonų litų), daugelyje salų sunaikino ryžių laukus. Baisiausia, kad nuskandino keltą „Žvaigždžių princesė" ir į mirtį pasiuntė šimtus žmonių.

„Žvaigždžių princesė", pasak Lietuvos garbės konsulato vadovo padėjėjo ekonominiais klausimais A.Markevičiaus, priklausė Filipinuose liūdnai pagarsėjusiai kompanijai „Sulpicio lines". 1987 metais, nuskendus tos pačios firmos keltui, žuvo daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių. Pradėjus vyriausybinį tyrimą paaiškėjo, kad šios firmos keltai naudojosi pasenusiomis instrukcijomis, kaip reaguoti, manevruoti ir valdyti keltus, artėjant ar pradėjus siautėti stichijai.

Iš maždaug 850 kelte buvusių keleivių ir įgulos narių (tarp jų - 31 kūdikis ir 20 vaikų) išsigelbėjo tik apie 50 žmonių.  „Labai tvirtai laikiausi savo gelbėjimo liemenės. Nebandžiau plaukti su kitais, nes bijojau, kad jie į mane gali kabintis ir mes visi būtume nuskendę", - neatsigavęs po šoko kalbėjo laimingai išsigelbėjęs 24 metų valstietis.

Dingo elektra ir internetas

Ilolo mieste, esančiame netoli baltais paplūdimiais ir smaragdiniu vandeniu garsėjančios Boracay salos, neišlaikė užtvanka, ir vanduo užliejo gatves.
„Neturėdami kur bėgti, ant namų stogų sėdėjo apie 130 tūkstančių gyventojų", - matytus vaizdus pasakojo A.Markevičius.

Fengshen išjudintos žemės nuošliaužos, sukelti potvyniai, nuskendę dešimtys žvejų laivelių, be beveik 800 žuvusiųjų kelte, pareikalavo dar mažiausiai kelių šimtų gyvybių. Keli šimtai filipiniečių dingę be žinios.

Sostinėje Maniloje su filipiniete žmona Matet ir vaikais gyvenantis Andrius tądien užsidarė savo namuose. 140-160 kilometrų per valandą vėjo greitį užfiksavo specialiosios tarnybos.

„Maniloje buvo gan ramu. Tik vėjas vartė medžius, beprotiškai pylė liūtis. Apie 12 milijonų gyventojų turinčioje sostinėje pusei paros dingo elektra, porai dienų - internetas", - ramiai kalbėjusiam A.Markevičiui tai buvo ne pirmoji išgyventa stichija.
Su baisesne stichija, kai vėjo greitis Maniloje siekė 220 kilometrų per valandą ir skraidė namų stogai bei mažesni automobiliai, Andrius ir Matet prasilenkė: tuo metu jie buvo Lietuvoje.

Laivelį svaidė it skiedrą

Pernai rugpjūtį atostogaudami Mindoro saloje A.Markevičius su žmona, tuomet tik dvejų metukų dukrele Amber ir 8 mėnesių sūneliu Nigeliu pateko į audrą. Gavę pranešimus apie artėjantį taifūną, žmonės iš salos sostinės Puerto Galera skubėjo keltis į Luzono salą, kurioje įkurta Manila. „Valanda kelio virto kančia ir baime ne tik dėl savo, bet ypač dėl vaikų gyvybės, - plaukimą apie 40-50 keleivių talpinančiu nedideliu atviru laiveliu „banca", ant kurio stogo užkeliami krepšiai ir lagaminai, prisiminė Andrius. - Daugiau nei trijų metrų aukščio bangos laivelį mėtė kaip skiedrą, sūnelis miegojo mano glėby, o visą laiką dukrelė klykė „Daugiau ne! Daugiau ne! Daugiau ne!"

Dar didesnę baimę kėlė mintys, kad prieš porą savaičių, plaukdama toje pačioje vietoje, tokia pačia „banca", vos nepaskendo Andriaus ir Matet draugė amerikietė: staiga užėjus audrai laivelis lūžo perpus ir keliasdešimt keleivių iškrito į vandenį. Laimė, jie vilkėjo gelbėjimo liemenėmis, nors pagalbos jūroje sulaukė tik po 5 valandų.

„Ne kartą pradėjus traškėti „bancai" atrodė, kad mus ištiks toks pat likimas, - kraupias akimirkas prisiminė lietuvis. - Išlipę sveiki į krantą pasijautėme tarsi naujai gimę ir kitaip įvertinome mums duotą gyvybę."

Apie rytojų nekalba

Rytojaus neprognozuoja trečius metus Boracay saloje su mylimąja filipiniete Blosom gyvenantis lietuvis Vykintas Lukoševičius. Jį sužavėjusiuose Filipinuose, šyptelėja jis, galima planuoti tik valandą į priekį.

Lietuvio įkurtas jėgos aitvarų centras po taifūno išliko, nors vėjas išplėšė langus, o viduje telkšojo vandens ir mėtėsi medžių šakos.

„Neliko daugybės medžių, bambukinių namų. Stogus nešiojo iš vienos salos pusės į kitą, į Baltąjį paplūdimį išmetė visus laivelius", - siautėjant stichijai lietuvis su filipiniete slėpėsi rūsyje. V.Lukoševičius prisimena: „Taifūnas smogė du kartus iš eilės: nurimo, nušvito saulė, žvejai išplaukė į jūrą, o tuomet staiga priartėjo taifūno akis."