Skaitmeninės fotografijos išpaikintiems tautiečiams – nauja galimybė pažvelgti į fotomenininko Romualdo Požerskio klasika tapusius kūrinius. "Miražų dosjė" – taip vadinasi 187 aktų albumas, neseniai išvydęs dienos šviesą.
Įženklinta tikrovė
Reklamuoti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą būtų šventvagiška, kad prisimintum lietuviško akto meistrą, nereikia ieškoti progų. Galbūt todėl ir naujausią savo albumą R.Rakauskas pristatė simbolinėje, miražo ūku ir kamerine žvakių šviesa nutviekstoje Senamiesčio studijoje tik seniems draugams, kolegoms ir ilgą, produktyvų kūrybos etapą menininką lydėjusiems bičiuliams.
Kviestiniai svečiai, tarp kurių buvo ir aktams pozavusios merginos, nestokojo vaizdingų epitetų, retoriškai ir išraiškingai recenzuojančių fotografo naujojo albumo turinį.
R.Požerskio miražams įvadą parašęs žymus daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir televizijos klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius Skirmantas Valiulis, popietėje samprotavo apie anksčiau daug diskusijų sukeldavusį klausimą – ar fotografija yra menas?
"Šiandien dažniau klausiama: ar čia dar fotografija? Kai žiūri į R.Požerskio aktų knygos "Miražų dosjė" paskutinįjį, spalvotąjį, skyrių, iš tikrųjų atrodo, kad čia iš fotografijos peršokta į kompiuterių pasaulį. Viskas raudona, fantastiški merginų šuoliai ore, kompoziciškai deformuoti kūnai – lyg iš kito, vaizduotės, pasaulio. Betgi autorius specialiai pabrėžia, kad viskas daryta senoviškai, fotojuostelėje, be jokio montažo", – kalbėjo S.Valiulis.
"O vis dėlto pavadinimas "Miražai" neišeina iš galvos. Vadinasi, skaitmeninės fotografijos ir kompiuterių naujovės remiasi sena fotografijos tradicija: ne tik fiksuoti, bet ir įvaizdinti, įženklinti tikrovę. Ir žmogaus kūnas visada yra miražas, nes jo misija šiame pasaulyje – laikina", – R.Požerskio simbolius šifravo kritikas.
Tikras buvimo džiaugsmas
Poetė, dramaturgė, eseistė Dovilė Zelčiūtė labiau akcentavo fotografo albume veikiančių moters tipažų paletę.
"Romualdo modeliai gamtoje spinduliuoja tikrumu ir ramybe. Ramus ir užtikrintas buvimo džiaugsmas. Tai laisvė laisvėje, tai atsipalaidavimo ir susiliejimo su gamta, su stichijomis dvigarsiai. Dažniausiai – mažoriniai, kai moters kūno šokis ir stichijos intonacija absoliučiai sutampa. Ji – byrantis smėlis, ji – virpantis oras, ji – paslaptingas vanduo, upės gelmė, jūros platybė, ji – grubi suarta žemė ir švelnūs žolynai…" – teigė rašytoja.
Vienas "Miražų dosjė" fotografijų serijas pristačiusių rašytojų Donaldas Kajokas erdvę menininko albume apibūdino kaip uždarą ir asketišką, be žvilgsnius blaškančių detalių, kurioje dominuoja tik kūnas, intriguojantys rembrantiškos šviesos ir tamsos šaltiniai, esantys tarytum tolygūs partneriai.
Amžinoji milisekundė
Kai kurie albumo bendraautoriai R.Požerskio kūrybinę asmenybę tapatino net su ankstyvosios gamtos filosofijos, ezoterinio meno simbolika, teigdami, jog fotografas yra šiek tiek alchemikas, mat jam leista prisiliesti prie šio stebuklo.
Poetas Kęstutis Navakas samprotavo, jog prisilietimas akimi trunka milisekundę, o išlieka šimtmečius, nes alchemikai ir dirba ne užmarščiai, o amžinybei.
"Kur dabar tos kuklios istorinės damos, kuriomis pradedamas ciklas? Nebėra nei jų, nei aparatą išdidžiai laikiusio fotografo, nei jų nusimestų prieškarinių drabužių. Yra nuotraukos, milisekundės, tvaresnės už gyvenimus", – sakė eseistas.
Cikle "Mūzos" menininko dirbtuvėse pozuojančios merginos pabrėžia konteksto svarbą, išprovokuoja modelio bei fono dialogą (gal net ginčą). Kokios būtų to dialogo temos? K.Navakas mano, jog jų esti daug. Fotografas sujungė dvi savaime aktyvias realybės dalis, kurios nuotraukose akivaizdžiai kibirkščiuoja.
Naujausi komentarai