Užsinorėjus šviežios geros žuvies, galima jos paragauti ir Lenkijos uostamiestyje

Verta savaitgaliui automobiliu nušvilpti į Lenkijos pajūrį. Pamatysite Gdanską, Sopotą, Gdynę, o ir pati kelionė bus įspūdinga. Pakeliui galėsite akis paganyti į nuostabiosios Mozūrijos apylinkes, gamtą – kelio vingiai aplenkia dešimtis ežerų. Prie jų puikus priėjimas, tad galima kas valandą sustoti ir išsimaudyti. Tiesa, kelionė tuomet užtruks ilgiau nei šešias septynias valandas, betgi išsirengėte pakeliauti!

Muziejus po atviru dangumi

Šiaurės Lenkijos pajūryje įsikūrusio Gdansko senamiestį drąsiai galima vadinti muziejumi po atviru dangumi. Beveik kiekvienas pastatas, kiekviena aikštė ar skveras turi savo istoriją, pasivaikščiojus po siauras gatveles gali pajusti net viduramžių dvasią.

Nuo senų laikų uostamiestis mažai pakitęs – restauruoti pastatai, gatvelės ir upės krantinė. Čia viskas vokiško stiliaus, nes Gdanską yra valdę vokiečiai. Net ir šiam miestui gavus laisvojo miesto statusą, čia daugiausiai gyveno vokiečiai. Antrojo pasaulinio karo metais uostamiestyje šeimininkavo naciai. Gdanskas ir buvo oficialus pretekstas prasidėti šiam karui, kai vokiečiai pareikalavo grąžinti jį Vokietijai. Tik karo pabaigoje jis atiteko Lenkijai. Subombarduotas buvo du kartus – pradžioje karo vokiečių, pabaigoje – rusų.

Dabar čia karo pėdsakų nelikę. Mieste, kuris gyventojų skaičiumi yra kiek didesnis už Kauną, verda gyvenimas, gausu turistų, nepaleidžiančių iš rankų fotoaparatų ar vaizdo kamerų. Prasilenki su kalbančiais įvairiausiomis kalbomis, kai kada net nesusivoki - kokiomis. Tiesa, išgirsti ir kalbant lietuviškai. Gdansko įlanka traukia lietuvius – poilsis čia nėra brangus, o akis paganyti yra kur.

Geriau važiuoti vakare

Lietingą vasarą paprasčiau rasti nakvynę Gdanske. Brangesnį viešbutį nakčiai ar dviem gali gauti net jo neužsisakęs. Tačiau jeigu oras geras, geriau nerizikuoti ir nakvyne pasirūpinti iš anksto. Viešbučius galima užsisakyti internetu ar per Lietuvos kelionių agentūras, kurios mielai šias paslaugas teikia.

Išvažiavus penktadienio pavakarę, naktį jau būsi Gdanske. Vakare važiuoti verta labiau nei dieną – vasarą ilgai šviesu, netrukdo Lenkijos keliuose nuolat vykstantys remonto darbai, dėl kurių kamščiuose gali tekti prastovėti pusvalandį ir ilgiau.

Degalų kaina – panaši kaip ir Lietuvoje. Užeigų pakeliui taip pat pakanka – jeigu išalktumėte.

Informacija lietuvių kalba

Uostamiestyje gausu lankytinų vietų. Galite iš anksto neieškoti informacinių leidinių apie šį miestą ar jo žemėlapio, nes viską rasite viešbučiuose. Lenkai pasirūpino, kad maksimalią informaciją apie šį miestą gautų kiekvienas atvykėlis. Geresnės klasės viešbučiai turi leidinukų turistams įvairiausiomis kalbomis. Malonu registruojantis viešbutyje gauti lankstinukų, informacinių leidinių su žemėlapiais ir lietuvių kalba.

Pats gali susidaryti maršrutą, kuriuo pamatysi visas Gdansko įžymybes, sužinosi, kur geriausiai papietauti, kur suvalgyti paties pasirinktos šviežios žuvies. Žuvies restoranai sutraukia didžiąją dalį visų čia apsilankančių turistų, tad tokio pobūdžio maitinimo įstaigų Gdanske daug. Ypač senojoje Motlavos upės krantinėje, kurioje stūkso vienas įžymiausių Gdansko pastatų – svirtis, didžiausias viduramžių Europos uosto keltuvas. Jis buvo naudojamas kroviniams iš laivų iškelti ir stiebams statyti, be to, atliko savotišką miesto vartų funkciją.

Krantinės restoranų kainos – nemažos, tačiau čia vis tiek pilna turistų. Jauki aplinka, gatvės muzikantai, upės vandens ir kepamos žuvies kvapas… Pietūs vienam žmogui viename restorane gali kainuoti ir 100 zlotų, kitame – tik 20-30.

Atsigaivini ir suki į senąjį ilgąjį turgų, apsuptą įspūdingais renesanso stiliaus pastatais, kuris baigiasi aikšte su Neptūno skulptūra.

Reklamos užgožia pastatus

Neverta vardyti istorinių įžymybių, dėl kurių verta vykti į Gdanską: kas važiuos – pamatys. Vis dėlto negali nepaminėti Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčios, kuri yra didžiausia Europoje iš plytų pastatyta bažnyčia, Aukštųjų, Auksinių ir Žaliųjų miesto vartų, Mariackos gatvės su mažomis aukso dirbinių ir gintaro parduotuvėlėmis. Nebūtina pirkti – gražu pažiūrėti ne tik į vitrinas, bet ir į pastatus, kuriuose įsikūrę prekeiviai.

Gdanską, kaip ir kitus miestus, užvaldo reklamos. Jų pilna visur, tačiau liūdniausia, kad dideli reklaminiai stendai uždengia net ir gražiausiųjų pastatų fasadines puses.

Visame mieste, net ir pačiame senamiesčio centre, šalia unikalios architektūros namų, tupi ryškiai dažyti žali, raudoni ar mėlyni betoniniai liūtai. Šis gyvūnas - simbolis, pavaizduotas net šio miesto herbe. Miesto gyventojams jis daug reiškia, tačiau turistams skulptūrėlės atrodo keistai.

Pakeliui yra kur užsukti

Gdanske gausu vasaros renginių: festivalis „Vasaros muzika“, tarptautinis jachtų susibūrimas, Šv. Dominiko jomarkas ir kt. Čia tikrai rasi, ką veikti, ypač savaitgalį, kai pailsėti prie jūros atvažiuoja ir patys lenkai iš visos šalies.

Po poros dienų viešnagės Gdanske – vėl kelias į namus. Jeigu geras oras ir iki sekmadienio vakaro galima mėgautis jūra ir saule, lėksite tiesiai į Lietuvą. Tačiau jeigu lietus ar šalta, pasukus namo anksčiau, kelią į namus galima paįvairinti ir kitomis įdomiomis ekskursijomis. Dar neprivažiavus Olštyno, vos keliasdešimt kilometrų pasukus dešiniau, galima aplankyti Malborko pilies kompleksą – Vokiečių ordino valstybės sostinę. O jau pravažiavus Olštyną, galima pasukti iki garsiosios Hitlerio būstinės, vadinamos Vilko guoliu.

Tiesa, pakeliui laukia Mikolaikos – nedidelis kurortinis miestelis prie ežero. Čia - ne tik vandens parko pramogos, bet ir vandens sportas, pasivaikščiojimai nuostabia krantine, nedidelės kavinukės, nuolatinės mugės. Skanu pavalgyti ir pailsėti. Nesvarbu, kad užtruksi ir į Lietuvą grįši vėlai – net ir ankstų pirmadienio rytą skubėdamas į darbą jausies žvalus ir pailsėjęs.