Šūsnys dovanų ir gausus vaišių stalas per šventes džiugina žmones, tačiau ne gamtą. Dovanų pakavimo popieriaus likučiai, žaislų, maisto ir gėrimų pakuotės – visa tai atsiduria konteineriuose, kurie šventiniu laikotarpiu sprogsta nuo atliekų. Geriausia Kalėdų dovana gamtai – tvaresnės šventės ir siekis sukurti mažiau atliekų.

Per šventes atliekų daugiau

Šventiniu laikotarpiu vartojame daugiau, todėl ir atliekų konteineriuose – kur kas gausiau. Perkame ne tik dovanas, bet ir šventinį pakavimo popierių, kuris netrukus atsiduria šiukšliadėžėse.

„Jau Kalėdų popietę išėję pasivaikščioti plika akimi pastebėsime, kad konteineriai prisipildė greičiau nei įprastai. Šventiniu laikotarpiu atliekų padaugėja beveik 1,5 karto. Atliekos tvarkomos ir per šventes, bet verta pagalvoti, kaip jų sukurti mažiau arba bent jau tinkamai išmesti“, – sako Jurgita Nacevičienė, „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė.

Švenčių metu daugiausia išmetamos įvairios pakuotės, tačiau ne tik jos: pernelyg gausių vaišių stalų turinys neretai po kelių dienų taip pat atsiduria konteineryje. Kad šventės netaptų našta gamtai, reikėtų paieškoti tvaresnių dovanų, pasigaminti gamtai nekenksmingų dekoracijų, atsakingai planuoti pirkinius vaišių stalui.

Kaip švęsti tvariau?

Net ir puikiai suprantant, kokią žalą aplinkai daro besaikis vartojimas, žiemos švenčių metu norisi atsipalaiduoti ir apdovanoti artimuosius, pakviesti juos prie gausaus vaišių stalo. Vis dėlto atsakingiau planuojant ir leidžiant sau veikti kūrybiškai, galima sukurti gamtai palankesnes šventes net ir neatsisakant įprasto šventės scenarijaus.

„Viena esminių taisyklių, kaip sukurti mažiau atliekų, – laikytis tradicijos prieš šventes susitvarkyti namus. Galbūt yra likę dovanų popieriaus, kaspinėlių, todėl nereikia pirkti naujų. Gal yra kartoninių dėžučių, kurios papuoštos puikiai tiks dovanoms pakuoti. Virtuvėje taip pat reikėtų peržiūrėti spinteles ir įsitikinti, ar reikiamų produktų, prieskonių tikrai neturite namuose. Taip neįsigysite per daug maisto, kurio nesuvalgytumėte“, – paaiškina J.Nacevičienė ir ragina iš anksto viską apgalvoti bei sudaryti pirkinių sąrašą.

Kad šventės netaptų našta gamtai, reikėtų paieškoti tvaresnių dovanų, pasigaminti gamtai nekenksmingų dekoracijų, atsakingai planuoti pirkinius vaišių stalui.

Panaudoti dar kartą

Tvarią šventę susikurti padės ir daiktai, kuriuos galima panaudoti antrą ar net trečią kartą. Kūrybiškai prikelti antram gyvenimui jie leis ne tik tausoti gamtą, bet ir sutaupyti pinigų – juk švenčių laikotarpiu išlaidų tikrai pakanka.

„Į šventes skatinčiau žiūrėti kūrybiškai, juk tikrai nebūtina eiti į prekybos centrus ir pirkti viską, ko tik galbūt gali prireikti. Namų dekoracijoms, dovanoms pakuoti ar net pačioms dovanoms galima panaudoti daiktus, jau turimus namuose. Pakavimui galima naudoti praėjusių metų maišelius, o ir dovanoti galima daiktus, perimtus iš antrų rankų“, – siūlo J.Nacevičienė.

Dovanas galima pakuoti į popierinius pirkinių maišelius. Juos galima puošti piešiniais, kaspinėliais, spalvotomis virvelėmis. Jei namuose turite medžiagų atraižų ar vilnonių siūlų, visa tai taip pat gali pasitarnauti originaliai pakuojant dovanas.

Šventėms smagu pasipuošti namus, tačiau verta pagalvoti ir apie papuošalų ekologiškumą. Rinkitės lempučių girliandas, kurios naudoja mažiau energijos. Jei senieji eglutės žaislai pabodo, kad nereikėtų pirkti naujų, mainykitės jais su draugais. Namus gražu puošti pačių pasidarytomis dekoracijomis iš antrinių žaliavų ar suyrančių produktų, pavyzdžiui, iš sudžiovintų vaisių skiltelių.

„Turbūt svarbiausia Kalėdų dekoracija – eglutė. Neretai manoma, kad daug kartų panaudojama dirbtinė eglutė yra ekologiškiau, pritaikomas tas pats panaudojimo keletą kartų principas. Vis dėlto gaminant dirbtinę eglutę sukuriamas didžiulis anglies dvideginio kiekis, o tikra eglutė augdama, atvirkščiai, deguonį gamina! Įprastai Kalėdoms eglutės auginamos specialiuose ūkiuose, o šventėms pasibaigus jos surenkamos ir gali būti toliau naudojamos – tampa maistu žirgams, panaudojamos biokuro gamybai“, – sako J.Nacevičienė.

Naujieji metai švariau

Naujuosius metus sutikti įprasta su fejerverkais, tačiau vis dažniau kalbama apie jų žalą gamtai ir gyvūnams. Fejerverkus siūloma keisti kitais žaviais vaizdais nakties tamsoje – lazerių, įvairių šviesų šou.

„Fejerverkai didina oro užterštumą – po Naujųjų metų į orą išmestų kietųjų dalelių padaugėja maždaug dešimt kartų. Tai kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, ypač miestuose, kur oro užterštumas yra didesnis. Vis dažniau primenama apie riziką susižaloti ir garsiau kalbama, kad fejerverkų keliamas garsas sukelia didelį stresą gyvūnams“, – atkreipia dėmesį J.Nacevičienė.

Konfeti, į dangų leidžiami balionai ar žibintai – nėra aplinkai palankesnės fejerverkų alternatyvos. Visos šios pramogos galiausiai nugula gamtoje, nes iššovus konfeti ar paleidus balionus į orą, vėliau neįmanoma jų surinkti. Į balionų virveles gali įsipainioti gyvūnai ir paukščiai, o skraidantys žibintai, nusileidę netinkamoje vietoje, gali net sukelti gaisrą.

Nepamirškite rūšiuoti

Per šventes esame linkę atsipalaiduoti ir nesilaikyti įprasto ritmo bei taisyklių, tačiau rūšiuoti nereikėtų pamiršti. Daugelį pakuočių nuo maisto produktų, žaislų ir kitų daiktų galima perdirbti, todėl labai svarbu, kad jos atsidurtų rūšiavimo konteineriuose.

„Skatinčiau per šventes rūšiuoti dar atsakingiau – jei įmanoma, dar kartą panaudoti dovanų maišelius ar dėžutes, taip ir padarykite, o išmeskite tik tai, ko tikrai neprireiks. Atsakingai atskirkite plastiko, popieriaus ir maisto atliekas. Įvairias pakuotes suspauskite, kad ir taip greičiau užsipildančiuose konteineriuose vietos užtektų ilgiau. Svarbiausia – pasirūpinkite, kad privažiavimo prie konteinerių keliai nebūtų užstatomi automobiliais ir atliekų tvarkytojai galėtų juos laiku pasiekti. Greičiau surenkamos atliekos užtikrins, kad kiemai išliks tvarkingi“, – sako J.Nacevičienė.