Ugniagesiui gelbėtojui Laimiui Paulauskui – tik 44-eri, tačiau kresnas vyras jau ketveri metai yra pensininkas.

– Kuo jums patinka ši profesija? Ar dėl to, kad gaunate didelė dozę adrenalino? – klausiame 24 metus ugniagesiu gelbėtoju dirbančio vyro.

– Patinka padėti žmonėms, nors šiais laikais turbūt sunku rasti žmogų, kuris norėtų padėti. Jaunas grįžau iš kariuomenės ir tapau ugniagesiu, kuriuo norėjau būti nuo vaikystės. Tėtis šiame darbe dirbo 17 metų. Vaikas būdamas žaisdavau gaisrininką.

Be to, darbo yra, nereikia važiuoti jo ieškoti į Angliją, – liūdnokai ir ironiškai šyptelėja. – Adrenalinas? Ne, to nėra. Nors atostogų pabaigoje gal ir jaučiasi jo trūkumas.

– Koks vyras negalėtų būti ugniagesiu gelbėtoju?

– (Gūžtelėja pečiais) Nežinau... Na, drąsos reikia. Kraujo turėtų nebijoti. Mano sūnūs dvynukai sakė niekada jais nebus. Nenori. Bijo kraujo.

Tenka matyti daug kraupių vaizdų. Po avarijų reikia traukti iš automobilių lavonus, apdegusius žmones. Nekokie vaizdai. Šilumos trasose randame negyvėlių. Kvapas nekoks. Turime, tiesa, deguonies kaukes. Dažniausiai sudega asocialūs arba, kaip mes vadiname, užribio žmonės.

– Košmariški sapnai labai persekioja?

– Ne. Spragt, ir viską išjungi. Uždarome duris, išjungiame šviesą, ir namo.

– Natūralu paklausti, koks įvykis įstrigo?

– Jonavos "Azoto" avarija. Tuomet buvau jaunas. Armijoje buvo sunku, tarnavau Karelijoje, radiolokacijos centre, prie sienos. Bet Jonavoje aštuonias valandas bėgioti su dujokauke buvo labai sunku. Tie neįprasti cheminiai kvapai...

– Ar buvo kada nors labai baisu?

– Iš pradžių, kai pradėjau dirbti. Kartą sutrikau pilname dūmų daugiaaukščio namo kambaryje. Tuomet naudojomės prastais rusiškais kvėpavimo aparatais, juos vadinome kipais. Beveik nieko nesimatė. Kambaryje buvo daug spintų ir aš pasimečiau, neradau išėjimo. Po keliolikos sekundžių panikos prisiminiau, kad yra rankovė, nusiraminau iškvėpdamas ir įkvėpdamas.

Nemalonu būna ir ant stogo. Sušlampame nuo vandens, jei šalta, žiemą viskas būna apledėję, slidu. Esu per gaisrą įkritęs pro stoglangį fermoje. Kartą įkritau pro stogą, kuris buvo išklotas plonomis lentelėmis. Laimė, buvo neaukštai – tik šeši metrai.

– Pirmosiomis Naujųjų metų minutėmis tenka staiga išlėkti į užsakymą?

– Buvo taip kartą. Vos spėjome pasveikinti vienas kitą, stalas buvo padengtas valgiais – ir iškvietimas. Buvo jų ir likus iki darbo pabaigos kelioms minutėms. Jei būna pasirengusi kita pamaina, važiuoja jie, bet kartais tenka ir besirengiantiesiems namo.

– Ašarų būna daug?

– Būna. Žmonės netenka savo namų. O kartais ir artimųjų. Stengiamės padėti. Suteikiame pagalbą, nuraminame ir dirbame toliau.

– Ar dažnai žmonės padėkoja?

– Retai.

Patarimai

Jei patys negalite užgesinti gaisro, pasistenkite nesudaryti skersvėjo: uždarykite duris, langus.

Dūmų pripildytame kambaryje geriausia nebėgti, bet ropoti keturiomis ar šliaužti: žemiau daugiau oro.

Kaune – šešios ugniagesių-gelbėtojų komandos

Pirmosios būstinė – Centre, antrosios – Šančiuose, trečiosios – Elektrėnų gatvėje, ketvirtosios – Mituvos gatvėje, penktosios – Žemgalių gatvėje, šeštosios – Garliavoje.

Šilainiuose esančioje būstinėje budi specializuota narų brigada. Kiekviena pamaina turi savo vadą. Yra skyriaus vadas, skyrininkas ir ugniagesiai gelbėtojai.

Pirmoji komanda turi keltuvą su 42 m aukščio kopėčiomis. Lietuvoje tokių keltuvų yra trys. Dar kauniečiai turi keltuvą su 36 m kopėčiomis. Kopėčiomis pakilus į 18 m ir didesnį aukštį galima nusileisti specialiu liftu.

Trečioji komanda turi specializuotų automobilių. Vieno jų autocisterna pripildyta 4 kubiniais litrais putų. Kitas veža rankoves, iš kurių galima sudaryti 2 km ilgio magistralę vandeniui švirkšti.

Kiekvienoje komandoje yra bent dvi kovinės mašinos. Jose yra deguonies kaukių, deguonies atsargų, pjovimo, plėšimo, plėtimo ir kitokios įrangos.

Ugniagesio komplektą sudaro kovinė apranga (apsaugo nuo karščio, nepraleidžia vandens), kirvukas, ugniagesio gelbėtojo diržas, prožektorius.

Autocisternose įprastai yra 3 kub. m vandens, didžiojoje –10 kub. m vandens. Mažosios sveria apie 14–17 t, didžioji – 24 t.

Standartinė rankovė (žarna) yra apie 20 m ilgio. Įprastai iš penkių rankovių sudaroma 100 m ilgio magistralė.

Per sekundę iššvirkščiama nuo 3,5 iki 7 l vandens. Lafetiniu švirkštu, kuris yra pastatomas ant žemės arba tvirtinamas ant kopėčių, iššvirkščiami 28 l vandens. Viena 3 kub. m talpos cisterna ištuštinama maždaug per 10 min.

"Iveco Magirus" 100 km kelio išnaudoja apie 36 l dyzelino.

Ugniagesių gelbėtojų žargonas

10 kub. m vandens cisterna – dešimtokė.

Viršininkų automobilis "VW Tiguan" – Kiškis.

Kai skubiai reikia vandens – varykit žarnas.

Autocisternos – AC.

Ugniagesių gelbėtojų grafikas

Pamaina keičiasi 7.30 val. Technikos bei patalpų patikrinimas – 7.30–8 val. Profesinio pasirengimo užsiėmimai, techninio, priežiūros remonto ir aplinkos tvarkymas – 8–11.30 val.

Pietūs – 11.30–12.30 val. Profesinio pasirengimo užsiėmimai, remonto ir aplinkos tvarkymo darbai – 12.30–17 val. Pavakariai – 17–17.30 val.

Pamainos vadui skirtas laikas – 17.30–20 val. Vakarienė – 20–21 val. Fizinis lavinimas – 21–22 val.

Užsiėmimai, tiesioginių vadovų pavedimų vykdymas ir poilsis tiesioginiam vadovui leidus – 22–6 val. Pasirengimas pamainų keitimuisi 6–70.30 val.

Statistika

2010 m. Kaune įvyko 1029 gaisrai, Kauno rajone – 344; 2011 m. atitinkamai – 967 ir 359.

2010 m. Kaune atlikta 615 gelbėjimo darbų, Kauno rajone – 196; 2011 m. atitinkamai – 523 ir 180.

2010 m. Kaune ir Kauno rajone žuvo 21 žmogus, 2011 m. – 15 žmonių.

2010 m. išgelbėti 194 žmonės, 2011 m. – 61 žmogus.