A. VALINSKAS PO 35 GYVENIMO SANTUOKOJE METŲ: MUS LAIKO TURTAS IR ŠUNYS

„Santuoka yra apie tai, kad net kai tau nepatinka, tu vis tiek dedi pliusus ir minusus kiekvieną kartą, o ne susidėjęs du minusus ir nepaskaičiavęs nė vieno pliuso, tiesiog apsisukai, pasiėmei „čemodaną“ ir išėjai kitų pliusų dėlioti, arba minusų“, – sakys aksominio balso savininkė, dainininkė, rašytoja ir aktorė Inga Valinskienė.

Tuo metu garsus televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas pasakos, kad santuokoje kartais kartu būna labai sunku. „Klausimas, kiek ilgai tu gali be to žmogaus, kiek gali būti tik su savimi, o šiaip tai mus laiko turtas ir šunys, nėr čia ko slėpt... O mano pozicija skyrybų atveju, kad pasiimu pasą, šautuvą, batus, ir viskas, daugiau nieko nereikia“, – šiandien gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20 val., per LNK sakys A. Valinskas.

Inga ne kartą yra prisipažinusi, kad jei ne Arūnas, daug ko jos gyvenime nebūtų: nei knygos, parašytos kartu su Andriumi Tapinu ir tapusios bestseleriu, nei dainininkės karjeros.

„Jis mano gyvenimo variklis – jis neleidžia man užmigti, neleidžia tingėti, nors labai mėgstu tai daryti...“ – viename interviu yra sakiusi Inga. Paklausta, ar dėl būsimų koncertų tariasi su Arūnu, Inga sakė, kad nesitaria, o pykstasi.

Lapkritį bendraamžiai 56-erių I. ir A. Valinskai atšventė koralinę, 35 metų, santuokos sukaktį, bet paklausti, ką jiems tai reiškia, nugyventų metų per daug nesureikšmina. „Lietuvoje daug porų, kartu nugyvenusių dešimtmečius, tiesiog mes esame matomi dėl savo veiklų...“ – sakė I. ir A. Valinskai.

LNK nuotr. 

I. ir A. Valinskai susipažino Teisės universitete, bibliotekoje, kur po renovacijos kartu su kitais studentais tvarkė knygas. Arūnas jas nešiojo, o Inga dėl aukšto ūgio stovėjo ant kopėtėlių ir jas padavinėjo nuo viršutinių lentynų. Arūnas ne kartą viešai pasakojo, kad pirmiausia sužavėjo Ingos kojos ir akys, na, o paskui visa kita: „Jau antrą pažinties dieną, kai vaikščiojom po tuometinį Lenino, dabartinį Gedimino, prospektą, pasakiau, kad ji bus mano žmona. „Cha“ – nusijuokė, – ir po to dar prabėgo treji ilgi metai, bet taip ir nutiko“.