Ilgi nagai, baltadantė šypsena, rudos, išraiškingos akys, raudona suknelė. Didelės raudonos braškės, geltonai aprengtas sūnus, Swarovskio kristalais papuoštos taurės, „Moet et Chandon" šampano butelis, veidrodžiai, stiklinės lentynos, mobiliojo ryšio telefonas, užuolaidos ir netoliese stovintis raudonos spalvos „Plymouth Prowler" . Ryški moteris - ryškioje aplinkoje. Tai, ko gero, geriausias Ingos Budrienės apibūdinimas.

Trokšta žūtbūt išsiskirti

„Vasarą leisiu visiems nuo manęs pailsėti", - gurkštelėjusi karšto vandens su citrina ir medumi žada Inga Budrienė - klubo „Latino", restorano „Briedžių medžioklė" savininkė, konkurso „Kauno ponia" Mis talentas, 2007-aisiais Metų verslininkės rinkimuose pelniusi „Jaunos, veiklios, žavios" titulą.

Neseniai ji pristatė savo antrąją papuošalų kolekciją iš veidrodžio šukių ir Swarovskio kristalų. Puikavosi įspūdingu vyro dovanotu žiedu ir Swarovskiais puoštu amerikietišku automobiliu. Pagal senovines lietuvių tradicijas surengė prabangias sūnaus Kerniaus krikštynas, kurias filmuoti buvo pakviesta televizija. Apsinuoginusi pozavo nėščia.

Be dėmesio ji užtrokštų? Gūžteli pečiais ir tikina: jau nuo vaikystės jai niekada netrūko dėmesio. Bet psichologai turbūt teigtų, kad ji negali be to gyventi: ryškūs drabužiai, automobiliai, į viešumą nukreiptas gyvenimo būdas? Inga nesiginčija: „Galbūt, jei taip sako profesionalai. Bet vaikystėje man nestigo tėvų meilės. Vis dėlto taip, man patinka išsiskirti iš kitų. Noriu, kad daiktas, drabužis ar namų interjero dalis mano minčių ir rankų dėka taptų išskirtiniai."

Inkrustuota net liemenėlė

Ką ji turi išskirtinio? Šypsosi ir žvalgosi aplink. Vazelės, spintos veidrodis, slepiantis prabangius drabužius ir apie pusantro šimto batelių, užuolaidos ir daugybė kitų daiktų pagražinti jos rankomis. Klube „Latino" ji pati kūrė interjerą, jau ir taip išskirtinį raudoną „Plymouth Prowler" pagražino beveik šešiais tūkstančiais Swarovskio kristalų.

„Tai - vyro dovana. Kompiuterio ekrane mašina atrodo keistai, tačiau kai pamačiau gyvai... - skėsteli rankomis. - Nereali! Vyras svajojo pats sukonstruoti automobilį, nes turi auksines rankas. Sūnui padovanojo įspūdingą „čioperį".

Aplink ją tviska Swarovskiai. Kiek jų? Dairosi po baltuma ir kristalų blizgesiu spindintį kambarį. Gal - keli tūkstančiai: „Kai tik turiu laiko, dekoruoju. Tačiau kristalais puošiu tik šį kambarį."

Atsiprašau už netaktišką klausimą, bet juk ji turbūt girdėjo replikas, kad jai kaip šarkai - patinka viskas, kas blizga? Purto galvą: „Tu man parodyk moterį, kuriai nepatinka papuošalai, o jie ir yra blizgučiai! Aš labai mėgstu ir juodą spalvą, ir man patinka ne tik tai, kas blizga."

Bet vyras Darius prasitarė, kad kartais žmoną reikia pristabdyti. Inga juokiasi: „Jis taip sakė? Kartais. Bet moteriai niekada nebus per daug papuošalų. Kristalai - ne deimantai, nekainuoja milijonų. Juos dekoruoju subtiliai, neperkraunu, tai - gražus užsiėmimas. Beje, vienas kaunietis kristalais dekoravo savo sukurtą automobilį. Londone kristalais dekoruoti prabangiausi klubai, restoranai, net unitazai juose. Tai ko nori iš moters?"

„O unitazai Budrių namuose..." - bandau spėti. Ne, juokiasi, ne. Nesusilaikau ir provokuoju - Swarovskiais puošta jos liemenėlė? I.Budrienė kvatojasi: „Nesakysiu..." Bet atlyžta ir koketiškai prisipažįsta: „Žinoma. Kaip be jų?"

Gyvenimas girdė ir ašaromis

Mašinos, papuošalai, Swarovskiai... Ar visa tai nepraranda vertės? Ar prabangios vyro dovanos netampa kasdienybe? Viešam aptarimui leidusi spausdinti savo nuotrauką, kur apsinuoginusi pozavo nėščia, Inga akimirksniu nustebina.

Pasirodo, ji turi ir jai labai intymių, neįkainuojamų dalykų. Prakalbus apie Dariaus jai dovanotą paties kurtą meilės eilėraštį, I.Budrienės akyse - paaugliškas kuklumas. O paprašius jį padeklamuoti, nuoširdus, bet netikėtas prieštaravimas: „Negaliu. Eilėraštį jis sukūrė prieš vedybas, kai mums buvo sunku. Tai - labai intymu, skirta tik man."
Ir jachtos, ir lėktuvo jai nereikia: I.Budrienė moka pasidžiaugti savaitgalio išvyka kartu su vyru ir vaikais. Dabar svajoja apie namą, kuriame Swarovskiais papuoš tik darbo kambarį.

Gyvenimas, sako ji, nėra tik blizgesys. Taip, dabar ji godžiai geria kokybę ir prabangą. Tačiau paaiškina: „O kodėl negalime taip daryti, jei galime sau tai leisti? Viską sukūrėme kartu su vyru ilgu, atkakliu darbu."

Besišypsančios moters akys prigęsta: buvo ir kitaip, kai ji viena liko stotyje su vaiku ir lovyte - ją palikęs pirmasis vyras išsivežė visus baldus. Inga metė mokslus, ieškojo darbo, vos galą sudūrė su galu.

Kolekciją norėjo nuleisti iš dangaus

Kokia Ingos gyvenimo prasmė? „Ne tik kristalai, - nukerta šiek tiek pyktelėjusi. - Daug darbų atlieku moterų klube, priklausau ir Liberalų sąjūdžiui, aukoju labdarai, remiu senelius, talentingus vaikus."

Ji nekolekcionuoja skambių frazių, neskaito filosofinių knygų ir neturi gyvenimo filosofijos: svarbiausia - šeima, vyro, vaikų laimė ir sveikata. Daugiausiai ji investavo į vaikus: „Medikai teigia, kad jau įsčiose kūdikis jaučia aplinką, todėl grojau pianinu, šokau, dainavau, mokiausi įvairių kalbų. Jie lanko mokyklėles, baseiną, sporto treniruotes. Vaikų gerovė - paprasta gyvenimo filosofija."

Kada uždirbo pirmąjį milijoną - nežino, finansais rūpinasi I.Bud­rienės vyras. Tačiau ji mėgsta fantazuoti, kartais neužmiega iki paryčių, bet turi daug ir įgyvendintų idėjų, kurias kartais reikia pristabdyti.

Inga kvatojasi: ji svajojo apie stiklinį būstą, kurį būtų galima nuskraidinti nuo vieno stogo ant kito. Papuošalų kolekciją iš veidrodžių šukių su Swarovskio kristalais ji norėjo pristatyti nuleisdama iš dangaus, nes ši jai atrodė labai kosmiška.

Jaučiasi radusi save

Ramybės ji neieško - na, nebent dienai, trims. Tačiau netrukus idėja jau gena idėją. Nuo to ji nepavargsta, nors kartais ją pristabdo vyras.

Darius Budrys, paklaustas, ar nepavargo nuo žmonos, vairuodamas juodą „Hummer" šyptelėja: „Ne. Įpratau prie jai skiriamo dėmesio, o pavydėti nėra ko. Mes puikiai sutariame ir vienas kitu pasitikime. Ji - energinga, turi daug idėjų, kurias kartu apšlifuojame ir daugumą įgyvendiname."

Ar Inga, kaip dauguma po Svarstyklių ženklu gimusių žmonių, - amžina ieškotoja? Galbūt ji dar nerado savęs gyvenime? I.Budrienė nesutinka: ji seniai save atrado. Tačiau prieš priimdama sprendimą ilgai svarsto ir abejoja. Prieš kelias dienas svajojusi savo kolekciją pristatyti JAV, ant mulačių kūnų, šiandien jau abejoja.
Pakeitus temą ir prakalbus apie botokso injekcijas, raukšlių lyginimą, silikonines krūtis, prisimerkia: „Nejau aš tokia sena?" Ir papučia lūpas: „Man per anksti apie tai kalbėti."
Gimdyti ar įsivaikinti?

Žemės drebėjimai, taifūnai Azijoje, badaujantys vaikai Afrikoje, susišaudymai Lotynų Amerikoje. Tai, neslapukauja Karmėlavoje gyvenanti I.Budrienė, nuo jos labai toli. Daug skausmo ir nelaimių yra čia pat, Lietuvoje. Senelių, vaikų namai. Už palaidotą močiutę arba sunkiai sirgusį vyrą uždegta žvakutė.

Kartais savo kantrų, protingą, darbštų (tai - jos komplimentai) vyrą Inga kalbina įsivaikinti mažylį. Nors čia pat medų skanauja jų bendras vaikas Kernius, antrame aukšte žaidžia jos trylikmetis sūnus iš pirmosios santuokos Nojus, o su vyro buvusia žmona gyvena jo dukterys Kristina ir Karolina.

Darius kol kas neskuba. Nes labai nori penktojo vaikelio, dukrytės. Prieš kelias dienas gulėdamas prie jūros svajingai skaičiavo: „Rugpjūtį pastoji... Kovas, balandis... Gegužę jau galėsi gimdyti..."

O Inga? Ji tik plačiai šypsosi. Dukrytės ji labai norėtų. Labai.