Apie pasivaikščiojimą su liūtais, totemus, kepintus vikšrus, skrydį virš Viktorijos krioklio ir Limpopo

Prie nusileidusio lėktuvo durų keleivių sodinimo rankovę taikantis oro uosto operatorius net ir dirbdamas dainavo, šoko, nenustygo vietoje. Toks pirmasis vaizdas Zimbabvėje pasitiko Lietuvoje veikiančios kelionių agentūros projektų vadovę Daivą Anciūnaitę.

Pirato Barmalėjaus tėvynė

„Magadi baba“, – išgirdęs šiuos žodžius per pradarytą autobuso langą policininkas apdovanojo baltadante šypsena ir palinkėjo gero kelio. „Magadi baba“ – „labas, broli“ arba „magadi teitei“ – „labas, sese“ nuoširdžius, geraširdžius Zimbabvės gyventojus veikia tarsi burtažodžiai.
Pačiupęs dovanotą šokoladą laimingas berniukas pasileido į kojas, skubiai pasidalijo skanėstu su artimaisiais ir šypsodamasis rodė pirštu į lietuvę. Zimbabvėje galima ne tik dovanoti, pirkti, bet ir mainyti: marškinėlius, laikrodį, sportinius batelius, striukes – afrikiečiai mėgsta viską, ką turi baltieji: vienas britas iš kelionės grįžo tik su vieneriomis kelnėmis, batais ir marškinėliais.
„Dzimba dza mabwe“ vadinamame akmeniniame name ir parke galima pamatyti beveik viską, kas yra geriausia Afrikoje. Vieną iš septynių gamtos stebuklų – Viktorijos krioklius, didįjį žvėrių penketą – liūtą, leopardą, dramblį, buivolą ir raganosį, pagyventi medžiuose virš gyvūnų, pasigėrėti įspūdingais naktiniais gamtos vaizdais ir animacinio filmuko personažo pirato Barmalėjaus gimtosiomis vietomis, Zambezės ir Limpopo upėmis.

Mieli, bet grėsmingi „kačiukai“

Nedaryti staigių judesių, neatsiskirti nuo grupės, nešmėžuoti prieš akis ar jokiu būdu neleisti, kad liūtai prieitų iš už nugaros. Išgirdę griežtas instrukcijas ir gavę į rankas lazdeles Daiva ir kiti keliautojai vaikštinėjo po jaunų, tik po kurio laiko išleidžiamų į laisvę liūtų rezervatą.
Žvėrys žiovavo ir tingiai vaikštinėjo aplink. Tačiau nuo 6 valandos ryto neįprastoje išvykoje dalyvavę turistai juto adrenalino antplūdį, ypač panorę su liūtais nusifotografuoti ar juos paliesti.
„Jei liūtas pernelyg priartėtų, griežtai nuvykite lazdele“, – patarė personalas. Gražūs pusantrų metų amžiaus „kačiukai“ akimirksniu gali virsti plėšrūnais. „Paglostyti nedidelį liūtuką ir norėjosi, ir buvo baisu“, – apie prieštaringus jausmus pasakojo D.Anciūnaitė.
Naktinio safario metu didžiausią įspūdį lietuvei padarė galybė žvaigždžių danguje ir prožektoriumi apšviestas, kažkur tamsoje tyliai su mažyliu einantis didelis dramblys. Žirafas, laukinius šernus, babuinus, buivolus ir kitus gyvūnus Daiva su grupės draugais matė patogiai įsitaisę ant polių suręstuose nameliuose.
„Jaučiausi kaip Meryl Streep filme „Iš Afrikos“. Trūko tik Roberto Redfordo“, – nusijuokė D.Anciūnaitė, prisiminusi naktį didelėje palapinėje su keliolika uždegtų žvakių.

Kriokliai – kaip šarko dušas

„Kažkas neapsakomo!“ – atsiduso Daiva, prisimindama Viktorijos krioklius. Iš 1700 metrų krioklių juostos Zimbabvės teritorijoje yra tik 400 metrų, bet ir to užtenka nepakartojamam įspūdžiui. Norint prasibrauti iki krioklių reikia pereiti tropinį mišką. „Gaila, kad per vėlai išgirdau legendą, jog išsimaudžius krioklyje nuogam išsivaloma fiziškai ir dvasiškai. Nors nuo stiprių lyg dušo srovė krioklių purslų kiaurai sušlapome – nesigailiu, kad palikau skėtį, kurį buvo primygtinai siūloma neštis su savimi“, – pasakojo D.Anciūnaitė.
Krioklį galima pamatyti šokant nuo 111 metrų aukščio tilto prisirišus guma, virš krioklio skriejant lynu, skrendant sraigtasparniu, parasparniu, lipant siaurais geležinkelio tilto laipteliais. Adrenalino dozė milžiniška, net jei jūsų totemas – paukštis.
„Mano – Vėžys“, – paklausta, koks jos totemas, atsakė afrikiečiams D.Anciūnaitė, tačiau šie purtė galvas ir aiškino: „Ne horoskopas, totemas! Jo – buivolas, jos – žirafa, mano – Liūtas!“
Dar ir dabar Zimbabvėje iš kartos į kartą perduodamas žmogaus totemas. Vaikui priskiriamas totemas atsižvelgiant į tai, koks jo tėvo toteminis gyvūnas. Savo totemus visuomet turėjo kiekviena gentis. Zimbabvėje egzistuoja senas paprotys, pagal kurį negerai tuoktis vienodą totemą turintiems žmonėms.

Linksminosi ir apsaugos vyrai

Ar patiko lietuvei afrikiečių maistas? Kukurūzai, paplotėliai, kepsniai ir košė sadza iš kukurūzų miltų su špinatais, įvairiais padažais, sviestu D.Anciūnaitei buvo skanu, o krokodilo mėsa priminė vištieną. Vis dėlto Daiva nesiryžo paragauti kepsninėje apskrudintų riebių vikšrų. Tiesa, įtikino paragauti kelis kolegas.
„Primena paštetą“, – gatvėje pirktą skanėstą įvertino gurmanai.
Zimbabvėje sakoma, kad jei paragausi upės Zambezės vandens, būtinai sugrįši. Daiva nusijuokė ir prisipažino, kad jai labai patiko ši šalis, bet gerti upės vandens ji nesiryžo. Ji linksmai paaiškino: „Tikiuosi, kad lygiai taip pat veikia 2 litus kainavęs alus „Zambezi“.
Paskutinį vakarą šalies sostinėje Hararėje, lydimos gido, Daiva su dviem kolegėm apsilankė klube. Baltųjų damų vizitas labai nustebino vietinius lankytojus. Klube linksminosi labai marga publika: ne tik kostiumuoti ir šortais mūvintys klientai – į muzikos taktą lingavo, dainavo prie durų trepsėjo uniformuoti apsaugos vyrai.
„Šiek tiek šokiravo, – šypsojosi D.Anciūnaitė, prisiminusi vieną išlikusį paprotį. – Išeidami iš klubo kieme, kur bendravo vietiniai, turėjome pereiti siaurą žmonių koridorių. Staiga pajutome, kad išeinančias mus visi ėmė liesti. Kur? Nesigilinome, nes greitai nėrėme į gatvę.“