Septynių dvikovių sporto šakų atstovės išpažins didžiąsias savo ir Lietuvos visuomenės nuodėmes. Tokia yra dokumentinės juostos "Septynios nuodėmės" pagrindinė idėja.
Sunkiau, nei treniruotis
"Dabar prabėk ratuką pro kamerą. Labai neskubėdama. Filmuosime tik tavo kojas", – Lietuvos kūno kultūros akademijoje besitreniruojančiai fechtuotojai Agnei Ažukaitei paaiškino operatorius Rolandas Leonavičius. Prieš kino kamerą atlikusi apšilimą, sportininkė bei jos mama ir trenerė Rasa Ažukienė įsinėrė į fechtuotojų aprangas ir sukryžiavo špagas. Prasidėjo parodomoji trenerės ir sportininkės pamoka.
Kaune pradėtoje filmuoti jaunos režisierės Kristinos Inčiūraitės juostoje šalies sportininkės pasakos apie septynias mirtinas nuodėmes – tingumą, puikybę, kerštą, apsivalgymą, gašlumą, godumą ir pavydą. Kaunietės fechtuotojos savo mintis apie kerštą filmo kūrėjams jau išdėstė. Abi jos prisipažino, kad kalbėti buvę sunkiausia.
"Po įtemptos darbo savaitės buvau labai pavargusi, nespėjau net susigaudyti, ar viskas gerai pavyko. Net pasimečiau šiek tiek, kai po filmuotos treniruotės dar turėjome pasakoti prieš kameras. Temos gana sudėtingos – garbė, kerštas. Manau, jos šiek tiek nutolusios nuo šių dienų", – tikino R.Ažukienė.
Ar daugkartinė Lietuvos fechtavimo čempionė pati yra jautusi norą atkeršyti? "Sporte, jei pralaimi, visada atsiranda sveikas pyktis, noras atsirevanšuoti. Bet gyvenime aš nesu kerštingas žmogus", – trenerė sako jai bloga padariusiems žmonėms nieko pikta nelinkinti. Moteris nemano, kad lietuviai – kerštinga tauta. "Gal lietuviams labiau pavydas būdingas? Bet čia – jau kita nuodėmė ir kita tema", – juokėsi trenerė, filmuotis sutikusi siekdama populiarinti fechtavimo sportą.
A.Ažukaitė prieš kino kameras stojo ne pirmą kartą. Šią vasarą su kitu fechtuotoju Tomu Krasikovu ji nusifilmavo Justės Arlauskaitės-Jazzu ir Leono Somovo dainos "Free" ("Laisvi") vaizdo klipe.
"Mes su Tomu buvome dainininkų dubleriai – filmavomės kovos scenoje. Veidai buvo paslėpti po kaukėmis, dėl to jautėmės gana drąsiai. Filmuodamasi "Septynioms nuodėmėms" labiau varžiausi – juk nesidangstėme kaukėmis, be to, reikėjo pasidalyti savo mintimis", – mergina prisipažino, kad treniruotis buvę lengviau, nei kalbėti apie kerštą.
Kalbės apie gašlumą
"Mane domino motinos ir dukros santykis sporte, tas aspektas, kaip labai artimi žmonės gali dirbti vienas su kitu", – pasakojo dokumentinės juostos autorė. K.Inčiūraitė atskleidė: filme norima nupiešti moterų psichologinius portretus.
"Moteris sportininkes dažnai suvokiame kaip kovotojas – dėl to, kad tik šiame amplua esame jas matę ar girdėję. Mus domino, kokios jos yra, kai nesportuoja", – sakė kūrėja.
Filmo kūrėjų komanda neieškojo labiausiai linkusių nusidėti sportininkių. "Manau, visos nuodėmės iki tam tikro laipsnio būdingos kiekvienam žmogui. Atsižvelgėme į tai, kokiomis temomis norėjo kalbėti pačios sportininkės", – pasakojo K.Inčiūraitė.
Anot jos, keršto temą fechtuotojoms padiktavusi šios sporto šakos istorija: "Fechtuotis Prancūzijoje pradėta tais laikais, kai siekta atkeršyti varžovui už įžeistą garbę ir orumą. Turėdami minty šį istorinį aspektą, kalbėjomės apie dabartį – ką šiandien reiškia garbė ir kerštas."
Režisierė džiaugėsi, kad vilnietės tradicinio karatė sportininkės – Europos čempionė Kristina Kacevičiūtė ir Ada Urbonaitė sutiko kalbėti tema, kuria prabyla ne kiekviena lietuvė – apie gašlumą. K.Inčiūraitė purtė galvą paklausta, ar buvo temų, kuriomis sportininkės kategoriškai atsisakė kalbėti.
"Juk į kiekvieną klausimą yra daugybė įmanomų atsakymų. Be to, mūsų klausimai nėra ypatingai provokuojantys. Kalbamės bendražmogiškomis temomis", – tikino režisierė. Jos sumanymu, pokalbiai apie nuodėmes turėtų pateikti septynis Lietuvos socialinius pjūvius.
"Filmas labai aktualus dabar. Kalbėsime apie ydas, vertybių krizę. Juk per ekonomikos sunkmetį yra palankiausia dirva suvešėti visuomenės ir žmogaus ydoms", – pastebėjo filmo autorė.
Imtynės, karatė, šachmatų sportas, boksas – šių sporto šakų atstoves kūrybinė komanda filmuos kituose Lietuvos miestuose.
"Pasirinkome dvikoves sporto šakas tam, kad simboliškai pavaizduotume žmogaus kovą su pačiu savimi, savo vidiniu "aš". Kiekviename mūsų kartais kovoja šviesusis ir tamsusis pradai, emocionalioji ir racionalioji pusės, abejojantis ir ryžtingas žmogus", – režisierė pabrėžė, kad tai yra nuolatinė kova.
Rėmėsi garsiu baletu
K.Inčiūraitė prisipažino pirminę filmo idėją – pasakojimą apie septynias mirtinas nuodėmes – pasiskolinusi iš vokiečių kompozitoriaus Kurto Weillo ir dramaturgo Bertoldo Brechto 1933 m. baleto su dainomis "Septynios mirtinos nuodėmės".
Filme piešiamas dvilypės moters portretas. Šokėjos ir dainininkės Annos šviesioji ir tamsioji pusės balete nuolat kovoja viena su kita.
"Baletas sukurtas paskutiniais Veimaro Respublikos metais, kai tiek Amerika, tiek Vokietija išgyveno sunkų ekonominį laikotarpį ir moralinį nuosmukį. Dokumentinio filmo pradžioje ir pabaigoje bandau vesti paralelę tarp šio kūrinio ir lietuviškų realijų, kai didėjanti šalies ekonomikos krizė ir niūrėjančios gyventojų nuotaikos šiek tiek asocijuojasi su Veimaro Respublikos laikais", – savo požiūrį į heroję Aną ir šiuolaikines Lietuvos moteris filme pateiks ir dainininkė Rosita Čivilytė. Filme skambės ir keli jos atliekami baleto su dainomis fragmentai.
Valandos trukmės dokumentinį filmą žiūrovams ketinama parodyti sausio mėnesį. Šiuo filmu žinoma videomenininkė K.Inčiūraitė debiutuos kine. Trečdalį lėšų, reikalingų filmui sukurti, – 30 tūkst. litų – skyrė Kultūros rėmimo fondas, kitos lėšos – privačių rėmėjų.
Naujausi komentarai