Vieno "Acme grupės" bendraturčių akys blizgėjo. Po keliolikos sekundžių į žvejybinį tralerį CELEDO jis įtrauks maždaug 25 kg uotą. Tačiau atskubėjęs žilagalvis laivo savininkas nepadėjo – žuvį jis atkabino kabliu ir paleido.

Sportinė žvejyba – krūva pinigų

Su "Acme grupės" verslo partneriu Stede du lietuviai į Aliaską vyko pas jo tėvą – į pensiją išėjusį profesionalų žvejį.

Penkių maždaug 39–40 pėdų ilgio žvejybos laivų savininkas – Sietle gyvenantis tvirtas, žilagalvis 67-erių vyras turi licenciją žvejoti lašišas.

Ne, tai nebuvo įprastinė sportinė lašišų žūklė, kuri Aliaskoje vyksta beveik visus metus, purtė galvą "Acme grupės" bendraturtis Tomas Palšis.

Vienos dienos išvyka kainuoja 1400 dolerių, bet, nenorint išvysti surauktų veidų, arbatpinigiams reikėtų palikti dar 20 proc. šios sumos. Maža to, kiekvienas žvejys gali pasiimti tik po vieną žuvį, o Aliaskoje taisyklių labai griežtai laikomasi: prasižengus galima patekti net į kalėjimą.

"Stede mus paėmė į komercinę žvejybą, – apie lašišų, daugiausia karališkųjų, žvejybą pasakojo T.Palšis. – Buvo įdomu pamatyti, kaip vietos žvejai uždirba pinigus."

Žuvys skaičiuojamos vienetais

Apie 9000 gyventojų turinčio Sitkos miestelio uostas buvo pilnas laivų: žvejai rengėsi žvejoti lašišas.

"Jie turi išsipirkę nuo 50 iki 250 tūkst. dolerių kainuojančių riboto skaičiaus licencijų", – pasakojo T.Palšis.

Kiek galima pagauti lašišų, skaičiuojama vienetais. Šiemet buvo leista pagauti 85 tūkstančius. Specialistai seka, kosl bus pagauta apie 70 ar 75 tūkst. lašišų. Tada 7–8 dienas trunkantis komercinės žvejybos sezonas uždaromas.

"Po to, kruopščiai suskaičiavus kiekvieną žuvį, specialistai apžiūri lašišų pelekus, žvynus po jais ir nustato, iš kur jos kilusios, – T.Palšis primena, kad apie penkerius metus gyvenančios karališkosios lašišos neršia tik kartą gyvenime, dažniausiai grįžta atsisveikinti su gyvenimu į gimtąsias vietas ir stipdamos suyra gabalais. – Po to paskelbiama papildoma pusantros ar dviejų dienų žvejyba, kol pagaunama leistina lašišų norma."

5000 dolerių – nesėkmė

Už vienos dienos žvejybos laimikį internacionalinė lietuvių ir amerikiečių kompanija uždirbo 2500 dolerių.

"Nepamirškite, aš pensininkas", – juokėsi žilagalvis Stede tėvas. Jie keldavosi ne 3, o 6 valandą ryto ir baigdavo žvejybą ne 23, o 17 valandą.

Penki tūkstančiai dolerių per dieną – nenusisekusi žūklė, 10 tūkstančių – sėkminga: tokie lašišų žvejybos vertinimo kriterijai Aliaskoje.

Už kilogramą lašišų supirkėjai mokėdavo apie 9 dolerius. Bet apie 15 proc. lašišų dar išdarinėdavo ir vėliau kilogramas jos kainuodavo apie 40 dolerių.

Panašią sumą žvejai uždirbdavo prieš kelias dešimtis metų. Tačiau tuomet, lingavo galvą patyręs žvejys, buvo kita dolerio vertė.

Tiesa, 1975–1980 m. žvejai neretai konkuruodavo nežmoniškais būdais ir gąsdindavo vienas kitą vinčesterių šūviais.

Lašišas auginti draudžiama

"Taip, aš tai padariau, – juokėsi Stede tėvas, nukabinęs ir paleidęs atgal į jūrą vieno "Acme grupės" bendraturčių jau beveik ištrauktą apie 25 kg svorio uotą. – Negalima! Mes turime licenciją gaudyti tik lašišas. Dabar – jų sezonas."

Prieš komercinę žvejybą perspėti apsirengti prastais drabužiais, kurie netrukus buvo sutepti karališkųjų ir sidabrinių lašišų krauju, lietuviai sužinojo, kad Aliaskoje itin griežtai laikomasi įstatymų.

Karališkosios lašišos svėrė apie 10–20 kg, o trigubai mažiau vertinamos sidabrinės – apie 5–7 kg.

Prie 13 m ilgio laivelio su užrašu "CELEDO Ballingham, WA" buvo prikabinti keturi trosai, turintys po šešis kablius su blizgėmis. Po valandos ant trijų kablių spurdėjo lašišos, kiekviena – apie 12 kg svorio.

"Traukiant lašišą iš pradžių reikia ją ilgai varginti. Po to – apsvaiginti kabliu, – pasakojo T.Palšis. – Labai svarbu nepažeisti žuvies šono, neperdurti pilvo, teisingai išdarinėti ir nenutrinti žvynų."

Lašišų žvejybą kontroliuoja federaliniai, o kelis kartus vyrams užkibusius uotus – tarptautiniai įstatymai. Beje, Aliaskoje uždrausta dirbtinai auginti lašišas: tai pažeidžia natūralią pusiausvyrą.

"Ar gali būti ekologiškos ir sveikos steroidais, antibiotikais maitinamos žuvis?" – stebisi vietos žvejai.

Aplankydavo ir banginiai

Lietuviai ir amerikiečiai, išsirengę į lašišų žvejybą, gyveno spartietiškai. Oras buvo ne koks: nuolat lijo, lauke tvyrojo apie 10 laipsnių šilumos temperatūra. Pirmą dieną buvo sugauta 20 karališkųjų ir 25 sidabrinės lašišos. Tiesa, ne vieną lašišą pasiglemžė jūrų liūtai.

"Žvejai labai nervindavosi, o mums kėlė juoką plūduriuojantys ant nugaros ir nukabintas lašišas ėdantys vandenų plėšrūnai, – prisiminė T.Palšis. – Žvejai ištraukdavo po jūrų liūtų antpuolio telikusią lašišos galvą."

Stede tėvas Waltas tik linguodavo galvą, prisiminęs lašišų žvejybą tinklais kitoje vietoje – Bristol Bay, netoli Čiukotkos, kur Aliaska ribojasi su Rusija.

"Jei laivo sraigtas būdavo aplipęs žuvies gabaliukais, tapdavo aišku – ta vieta tinkama žvejybai, – prisiminė amerikietis. – O vienais metais dėl žvejų godumo paskendo net devyni lašišų perkrauti laivai!"

Žvejybinį laivą CELEDO kartais lydėdavo ir banginiai, retkarčiais jie praplaukdavo visai greta. Vienas banginis, privertęs keturis vyrus vos ne šoktelėti į orą, praplaukė po laivu.

Vis dėlto vyrai kartą nusižengė įstatymui, kai pagavę didelę menkę jos nepaleido ir, akimirksniu išdarinėję ir supjaustę į gabalus, vėliau laive suvalgė.

O Aliaskos lašišų skonis? Tomas tik šyptelėjo: "Lyg tyčia, kai grįžau namo, žmona buvo nupirkusi lašišų iš parduotuvės..." T.Palšis nusijuokė, bet taip ir nerado žodžio apibūdinti skonių skirtumo.

Aliaskoje pigus tik benzinas

Apartamentai nakčiai keturiems žmonėms kainavo apie 520 Lt.

Alaus buteliukas – 16–20 Lt.

Kavos puodelis – 8–10 Lt.

Kepsnys – 50–60 Lt.

Litras benzino – apie 2 Lt.