Mūsų tautiečių, gyvenančių visame pasaulyje, skaičius vis dar viršija tris milijonus. Užsienyje gyvena apie 16,9 proc. visų lietuvių, o kas dešimtas užsienio lietuvis pastarąjį dešimtmetį buvo vaikas.

Daugiau išvykusiųjų – moterys

2005–2014 m. pasaulyje gyveno 3,663 mln. lietuvių. Tokius skaičius pateikė Lietuvos statistikos departamentas, surinkęs pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis.
Iš visų lietuvių mūsų valstybėje gyveno 3,0434 mln. – tai sudaro 83,1 proc. visų tautiečių. Užsienio valstybėse – 619,6 tūkst., arba 16,9 proc., visų lietuvių. Lietuvos Respublikos piliečių užsienio šalyse gyveno 257 tūkst.

Daugelis užsienyje gyvenusių lietuvių buvo Europoje – 82 proc., arba 508,2 tūkst. 13,7 proc., arba 84,9 tūkst., gyveno Šiaurės Amerikoje. 4,3 proc., arba 26,5 tūkst., – kituose žemynuose: Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje.

Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje, suskaičiavo Statistikos departamentas. Mūsų tautiečių skaičiumi išsiskyrė Kanada, kurioje gyveno 7,9 proc. visų užsienio lietuvių, Vokietiją yra pasirinkę 7 proc. visų užsienio lietuvių, Airiją – 6,4 proc., Jungtines Valstijas – 5,8 proc. ir Latviją – 5,6 proc.

Paaiškėjo, kad užsienyje gyvena daugiau lietuvių moterų nei vyrų. Daugiau vyrų nei moterų gyvena tik Norvegijoje.

Gyventojų surašymų duomenimis, užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. lietuvių moterų (55 proc. visų užsienio lietuvių) ir 278,7 tūkst. lietuvių vyrų (45 proc. visų užsienio lietuvių). Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 proc. šiose šalyse gyvenančių lietuvių. Tik Norvegijoje gyvenusių lietuvių vyrų dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų – atitinkamai 60 ir 40 proc.

Daugiausia vaikų – Airijoje

Surinkta informacija rodo, kad užsienyje gyvena jauni ir darbingo amžiaus lietuviai. Vyresni lietuviai gyvena daugiausia Lenkijoje.

Statistikų duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Nyderlanduose, Australijoje, Danijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių buvo 15–64 metų amžiaus.

Kas dešimtas užsienio lietuvis buvo vaikas iki keturiolikos metų amžiaus. Didžiausia jų dalis buvo Airijoje (20,7 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kanadoje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vyresnis, didžiausia jų dalis buvo Lenkijoje (77,3 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje valstybėje).

Geros pozicijos Lenkijoje

Visos informacijos apie užsienyje gyvenančių tautiečių išsilavinimą ir profesijas Statistikos departamentui gauti nepavyko. Iš surinktų duomenų matyti, kad lietuviai nekvalifikuotą darbą daugiausia dirba Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, o labiausiai kvalifikuotą – Lenkijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje.

Informaciją apie savo išsilavinimą yra pateikę 373,5 tūkst. (67,3 proc.) penkiolikos metų ir vyresnių užsienio lietuvių. Beveik kas antras jų turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Beveik kas antras lietuvis, gyvenantis Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje, kas trečias – Švedijoje ir Rusijos Federacijoje, kas ketvirtas – Norvegijoje, turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Apie savo profesiją informaciją yra pateikę 164,2 tūkst. (29,6 proc.) penkiolikos metų ir vyresnių užsienio lietuvių. Trečdalis jų buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai bei surinkėjai, ketvirtadalis – nekvalifikuoti darbininkai, informuoja statistikai. Penktadalis – vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai bei tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai.

Iš kitų valstybių išsiskyrė Lenkija, kurioje beveik kas antras lietuvis dirbo vadovu, specialistu, techniku arba jaunesniuoju specialistu, ir Baltarusija su Latvija, kuriose šiai profesijų grupei save priskyrė kas trečias lietuvis.

Jungtinė Karalystė ir Ispanija išsiskyrė didžiausia penkiolikos metų ir vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuotą darbą, dalimi. Ten kas trečias lietuvis buvo nekvalifikuotas darbininkas. Airijoje ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo nekvalifikuotą darbą.

Ir vadovai, ir darbininkai?

Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė pažymėjo, kad tikslios informacijos, kodėl, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Latvijoje lietuviai turi geresnius darbus, o Airijoje dažniau gyvena su šeimomis, o nepalieka jų tėvynėje, nėra. Vis dėlto daryti tam tikras prielaidas galima gana drąsiai.

"Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje tai lėmė istoriškai susiklosčiusios aplinkybės. Lietuviai ten gyvena ilgiau, atvažiuoja gyventi pas seniau įsikūrusius giminaičius, taigi turi geresnį pagrindą po kojomis. Nekvalifikuotų darbų pasiūlą Norvegijoje, Ispanijoje lemia šių šalių darbo rinka", – komentavo specialistė.

Tai, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Kanadoje, Ispanijoje ir Norvegijoje gyvenančių lietuvių nemažą dalį sudaro vaikai, leidžia daryti prielaidą, jog šiose šalyse daugiau lietuvių gyvena neišdraskytomis emigrantų šeimomis. Taip yra dėl palankių šių valstybių socialinių garantijų vaikams auginti.