Dalis parlamentinių partijų pasirašė dokumentą, pasižadėdamos siekti, kad iki 2025-ųjų Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių. Kaip to bus siekiama, dar nėra žinoma – priemonių planą žadama sukurti vėliau. Opozicinės partijos šio dokumento nepasirašė, laikydamos jį bergždžiu.

Siekis – 3,5 mln. gyventojų

Partijų susitarime yra išvardytos priežastys, kodėl emigracija laikytina didele problema Lietuvai. Tiesa, pateiktos jos deklaratyviai, be argumentų ir konteksto. Dokumente emigracija vadinama "globalizacijos sukelta socialine problema, kurios sprendimui būtina nuosekli ir toliaregiška tarptautinio bendradarbiavimo politika".

Susitarime pažadama siekti efektyvios Seimo Migracijos komisijos veiklos, formuojant ilgalaikę tautos atkūrimo strategiją. Pripažįstama, kad Lietuvoje būtina kurti sąlygas, skatinančias emigrantus sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje. Susitarimo esmė – siekti, kad per 2015–2020 m. emigracijos srautų rodiklis būtų sumažintas nuo 18 iki 9 proc. Taip pat pažadėta "sukurti ilgalaikę nacionalinę programą, siekiant emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso, o vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad Lietuvoje 2025 m. gyventų 3,5 mln. gyventojų".

Laiko nepagrįstu

Susitarimą pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius, partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.

Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kubilius yra sakęs, kad dokumente nenurodoma jokių konkrečių priemonių, kaip bus siekiama tų skambių tikslų, tad tokį susitarimą pasirašyti – beprasmiška. Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis susitarimą taip pat įvertino kaip susirūpinimo imitavimą.

"Aš taip pat noriu, kad Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių. Bet negalima skelbti vizijų, kurios neturi jokio realaus pagrindimo. Neadekvatūs siekiai vizijas paverčia sudužusiomis iliuzijomis ir tampa dar vienu pagrindu žmonėms keiksnoti valdžią dėl netesėtų pažadų. Koks sveiko proto žmogus patikės, kad per dešimt metų galima pasiekti tai, ką deklaravo ir parašais patvirtino kelių partijų politikai? Be jokių konkrečių veiksmų, be aiškaus supratimo, ką privalu padaryti, tai bus tik dar vienas popierinis susitarimas žmonėms mulkinti. Todėl už tokį susitarimą liberalai nepasirašė", – į žinią apie pasirašytą susitarimą socialiniame tinkle reagavo liberalas Gintaras Steponavičius.

A.Butkevičius pasirašant susitarimą teigė, kad priemonių plano sudarymas bus kitas žingsnis. Be to, dokumentas pasirašytas, atsižvelgiant į prieš pusantrų metų pasirašytas "Lietuvos imigracijos politikos gaires". "Vyriausybė jau pradėjo įgyvendinti programą "Renkuosi Lietuvą", dabar sklaida turės būti ir iš Seimo narių, ne vien tik iš Vyriausybės pusės. Dabar daugiau kalbama ir agituojama, kad į Lietuvą sugrįžtų mūsų tautiečiai, čia gyventų ir čia dirbtų. Manau, kad numatytos priemonės jauniems žmonėms, kurie galbūt nusiteikę išvažiuoti, irgi leis apsispręsti čia pasilikti ir čia dirbti", – socialdemokratų pranešime cituojami pasirašymo ceremonijoje sakyti premjero žodžiai.

Sunkiai numatomi rezultatai

Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys pabrėžė, kad parlamentinių partijų susitarimų būna prasmingų ir naudingų, turinčių aiškų rezultatą, pavyzdžiui, tokie buvo susitarimai dėl siekio įstoti į ES, NATO. Tačiau emigracija ir demografija, sociologo nuomone, yra sritis, kurioje pasiekti konkretų rezultatą yra labai sudėtinga. "Galima rasti daug gražių planų, bet juos pasiekti nėra paprasta. Yra net koncepcijų, kiek Lietuvoje padaugės laimingų žmonių. Tačiau ar kas nors prisiims atsakomybę, jeigu jų tiek nebus?" – retoriškai klausė V.Gaidys.

Apskritai demografija yra sunkiai valdomas, "arčiau gamtos" esantis procesas, teigė sociologas. Nors galima ir reikia spręsti daug su tuo susijusių problemų – pradedant vietų darželiuose trūkumu ir daugelį kitų, – tačiau tų veiksmų poveikio konkrečiais skaičiais nuspėti neįmanoma. V.Gaidys pridūrė, kad imigrantų priėmimas Lietuvoje pagal ES susitarimus galėtų padėti išspręsti demografines problemas. "Tai būtų paprasčiausias būdas labai vikriai padidinti gimstamumą, kaip buvo Prancūzijoje, Vokietijoje, tačiau tai tikriausiai nėra tas dalykas, kurio tikisi politikai", – sakė V.Gaidys.

Sociologo įsitikinimu, didelės įtakos emigracijai nusiteikusių žmonių skaičiui turi tai, kad šalyje yra per menkos paskatos ir prastos sąlygos kurti smulkųjį verslą. "Jeigu žmogus turi savo, tarkime, kepyklėlę, nors jis ir neuždirba daug, bet psichologiškai jaučiasi daug geriau, nei būdamas samdinys. Tada jau geriau būti samdiniu Jungtinėje Karalystėje už daug didesnę algą. Jeigu Lietuvoje būtų sudarytos sąlygos smulkiajam verslui, tokio emigracijos srauto nebūtų. Lietuvoje yra prekybos centrų fenomenas. Jie sukuria daug darbo vietų, bet naikina atitinkamą savininkų skaičių. Vakarų šalyse yra būdinga turėti daug smulkių parduotuvėlių, o pas mus to nėra, ir sugrįžti į tai būtų labai sunku", – aiškino V.Gaidys.