– Papasakokite, kokie keliai atvedė jus į Neapolį?

– Jau 10 metų savo namais vadinu Neapolį. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, išprotėjusį, chaotišką, tačiau išties unikalų, išsiskiriantį savo gyvu folkloru miestą.

Mokiausi konservatorijoje, tad klasikinė muzika vis dar užima svarbią vietą mano širdyje. Mielai lankausi pačiame seniausiame operos ir baleto teatre „Teatro di San Carlo“, kuris yra mano kaimynystėje, Neapolyje.

Studijų metais dirbau gide, tai man buvo malonus papildomas užsiėmimas. Bet tada net negalvojau, kad tuo užsiimsiu profesionaliai ir juo labiau – Italijoje.

Mane traukia į Pietus! Šiek tiek gyvenau pietų Ispanijoje, pagal „Erasmus +“ mainų programą semestrą praleidau Salonikuose, Graikijoje, po studijų atvykau praktikai į Neapolį. Čia ir pasilikau. Nors mokytis sekėsi neblogai, rinkodaros studijų diplomas taip ir liko gulėti stalčiuje. Labiau žavėjo Neapolio istorija, nuostabus maistas, pakrančių ir salų natūralistiniai peizažai bei išsiveržusio Vezuvijaus palaidota Pompėja.

Arti: vos 15 km nuo Neapolio esantis Vezuvijus yra vienas iš nedaugelio aktyvių supervulkanų pasaulyje. / V. Nagliūtės-Spoleto asmeninio archyvo nuotr.

– Ar greitai ten pasijutote sava, o gal nesijaučiate tokia iki šiol?

– Neapolyje jaučiuosi sava. Tai yra mano miestas. Miestą suprasti padėjo tiek mano neapolietiškoji šeima, tiek draugai ir praktikos vieta.

– Kada nusprendėte, kad Neapolyje liksite gyventi? Nebuvo baisu svetimame mieste?

– Tokio sprendimo iš pradžių net ir nebuvo. Tiesiog taip nutiko palaipsniui. Baisu nebuvo, mane daug labiau gąsdina įstrigti toje pačioje vietoje.

– Ko reikia, kad galėtum Italijoje oficialiai dirbti?

– Italijoje gido profesija yra itin gerbiama, vertinama ir reglamentuojama įstatymais. Dauguma gidų čia yra baigę archeologijos, istorijos ar meno istorijos studijas. Neapolis, Pompėja, Amalfio pakrantė ir Kaprio sala – vienos lankomiausių vietų, tad aktyvaus turistinio sezono metu dirbame kasdien, o ne sezono metu tiesioginio darbo sumažėja, tad dalyvaujame kursuose, mokymuose, nuolat skaitome, tobulėjame, kuriame naujus turus, koordinuojame maršrutus. Tai yra tokia veikla, kur mokytis nenustojama.

Beje, Italijoje negali bet kas lydėti turistų. Už tai gresia baudos net iki 15 tūkst. eurų. Italija turi labai turtingą paveldą, tad, kad darbas būtų atliekamas kokybiškai ir nebūtų skleidžiama dezinformacija, dirba tik Italijos gido licenciją turintys gidai.

Kad būtų galima įsidarbinti Neapolyje, be kalbos ir pažinčių, reikia dar ir daug fantazijos, energijos ir kantrybės.

Žavinga: kvapą gniaužiančiais vaizdais garsėja Amalfio pakrantė, nusėta jaukių pajūrio miestelių. / V. Nagliūtės-Spoleto asmeninio archyvo nuotr.

– Ar neapoliečiai labai skiriasi nuo lietuvių, ar turime daugiau bendro? O nuo italų?

– Neapoliečiai yra ne tik ekspresyvesni ir garsesni nei lietuviai, bet ir daug emocionalesni nei šiaurės italai. Neapolis ar apskritai pietiečiai – tai populiarioji Italija, kurią matome televizijos ekranuose: su mandolina, tarantela napoletana, pica, makaronais su pomidorais… Visa tai yra tipiška Neapolio atributika.

Manau, kad mes, lietuviai, panašūs į italus savo pagarba vyresniesiems ir artimu ryšiu su šeima.

– Buvo kažkas, kas Jums Neapolyje buvo netikėta, nustebino, nudžiugino ar prie ko buvo sunku priprasti?

– Neapolis nenustoja manęs stebinti ir dabar, po dešimties metų. Tai netikėtumų miestas, kur už kiekvieno kampo tyko po nuotykį.

Įsivaizduokite, kad į pasaulį, apie kurį skaitėte vaikystėje knygose ir kuris kadaise jums atrodė nepasiekiamas, staiga turite galimybę panirti, ir viskas tampa pasiekiama ranka!

– Ar galėtumėte įvardyti, už ką mylite savo dabartinius namus?

– Myliu, nes gyvenu fantastiškame, niekad nemiegančiame, visomis prasmėmis judriame mieste. Čia nestinga saulės, lietus ir blogas oras – retenybė. Kiekvienas pastatas, kiekvienas skveras ar akligatvis liudija šimtametę istoriją, o ji neretai yra paslėpta po tūkstančiais sluoksnių ir atrandama tik palaipsniui.

Šis miestas niekada nenustos stebinti, ir patys neapoliečiai atranda čia vis kažką naujo. Įsivaizduokite, kad į pasaulį, apie kurį skaitėte vaikystėje knygose ir kuris kadaise jums atrodė nepasiekiamas, staiga turite galimybę panirti, ir viskas tampa pasiekiama ranka! Myliu savo darbą, kuris suteikia man tokią galimybę.

Šiais laikais, kai didmiesčiai, ypač Europoje, dėl globalizacijos vienodėja, atrodo, visur galima pasinaudoti tomis pačiomis paslaugomis: milžiniškuose prekybos centruose ne tik apsiperkame, bet ir nueiname į kiną, pramogaujame ant ledo ar pažaidžiame boulingą, o kai išalkstame, suvalgome amerikietišką burgerį, skanaujame sušį, poke ir geriame burbulinę arbatą; tarptautinėmis programėlėmis užsisakome staliuką, o pavalgę išsikviečiame uberį…

Tuo tarpu Neapolis vis dar geba išlaikyti savo autentišką veidą. Vieniems tai gali patikti, kitiems – ne. Šis miestas intriguoja nepataikaudamas, magnetiškai įtraukia. Iki artimiausio prekybos centro reikės gerokai pavažiuoti. Prie žymiausių miesto restoranų reikės laukti eilėse, jokios išankstinės rezervacijos ir wifi čia nėra. Restoranuose vietiniai dalijasi ne tik patiekalais, bet ir emocijomis, vietoje „Uberio“ čia puikiai veikia „Uber eats“ – maistas į namus.

Neapolis funkcionuoja kitaip. Jam reikia laiko pažinti ir juolab – suprasti. Kviečiu tautiečius į ekskursiją po miestą, kurią neatsitiktinai pavadinau „Kaip prisijaukinti Neapolį“.

Kaip galima neįsimylėti Italijos?! Istorija, kultūra, menas ir, žinoma, garsioji virtuvė! Italija turi 20 regionų ir visi jie skirtingi, kiekvienas atskleidžia vis kitokį Italijos veidą. Džiaugiuosi gyvendama Neapolyje. Noriu savo meile ir entuziazmu užkrėsti ir į šį miestą atvykstančius tautiečius.

Pompėja: senovės Romos miestas, palaidotas po išsiveržusio Vezuvijaus pelenais, šiandieną – UNESCO Pasaulio paveldo objektas, turintis išskirtinę istorinę ir kultūrinę vertę. / V. Nagliūtės-Spoleto asmeninio archyvo nuotr.

– Ar Neapolis ir jo apylinkės verta dėmesio kryptis keliautojams iš Lietuvos?

– Be abejonės! Regionas nustebins savo turtinga istorija, gamta ir įspūdingomis, tarp jų ir gurmaniškomis, patirtimis. Be to, Neapolis, ypač aktyviu turistiniu sezonu, yra tiesiogiai pasiekiamas iš Kauno oro uosto vos per kelias valandas.

– Ką patartumėte tautiečiams, keliaujantiems į Neapolį? Kada geriausia ten vykti? Kiek dienų reikia, norint jį bent minimaliai pažinti?

– Atvykus į Neapolį būtina pasivaikščioti po senamiestį ir pajūrio promenada, aplankyti netoliese esantį antikinį Pompėjos miestą ir nuvykti dienai į Kaprio salą. Dažniausiai tautiečiai renkasi šį maršrutą savaitei ir savo viešnagę dalija taip: trys naktys Neapolyje ir trys kurioje nors iš nuostabiųjų Neapolio salų arba Sorento ar Amalfio pakrantėje.

Maloniausias klimatas čia pavasarį arba rudenį, nors atostogaujančių liepą ir rugpjūtį – karščiausiais mėnesiais – irgi netrūksta.

– Ką rekomenduotumėte pamatyti atvykus, ką paragauti?

– Neapolyje reiktų aplankyti Neapolio požemius „Napoli Sotterranea“, aukštutinę miesto pilį Castel Sant’Elmo. Melomanams siūlau nueiti į „Teatro di San Carlo“, o futbolo aistruoliams – į futbolo varžybas Diego Armando Maradonos stadione.

Paragauti reiktų neapolietiškos picos „Margarita“, jūra kvepiančių tradicinių patiekalų: spagečių su moliuskais, aštuonkojų aštriame pomidorų padaže, romo bobos, neapolietiškos espreso kavos „Gambrinus“ kavinėje, nes ir kavos gėrimo ritualas čia – potyris!

– Ko geriau nedaryti, nenorint apsikvailinti?

– Italai negertų kapučino nei iš ryto, nei po valgio, o neapolietiečiai neužsisakytų picos su sūdytais ančiuviais ar ananasais. Tad, jei norite pritapti Italijoje, susipažinkite su vietine valgymo kultūra. Juk italams valgis yra kur kas daugiau, nei tiesiog poreikis.

Kaip mums neapoliečiai atrodo kitokie, taip keistokai ir mes atrodome jiems. Tikėtina, kad galime pasielgti vietiniams nesuprantamai, bet nėra nieko, ko nepataisytų šypsena ar itališkas „ciao!“, „grazie!“, „scusi!“. Reikia tiesiog nebijoti apsikvailinti. Prisiminkite, kad atvykote į Pulčinelos miestą: miestą, kupiną sąmojo, juoko, gestų ir geros nuotaikos. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės atostogomis!

– Ar sudėtinga regioną pažinti savarankiškai, susigaudyti mieste ir transporto sistemoje?

– Keliauti visoje Europoje nėra sudėtinga. Vietiniai paslaugūs, tikrai padės. Gal ir neveiks Neapolyje mums įprastos, gyvenimą palengvinančios programėlės, o vietiniai, ypač tie, kurie nedirba turizmo srityje, gali nekalbėti angliškai, bet prireikus paaiškins gestais. Gestų kalba universali, ją tikrai suprasite. Leiskitės į nuotykį, atsiverkite netikėtumams!

– Ar lietuviams tai brangi kryptis?

– Neapolyje patogu atostogauti tiek tiems, kurie nori gyventi kaip VIP'ai (ilsėtis penkių žvaigždučių viešbučiuose, valgyti prabangiuose restoranuose, rinktis turus laivais, skrydį sraigtasparniu virš Pompėjos griuvėsių ar Amalfio pakrantės), tiek ieškantiems pigesnių variantų (mieste daugybė „Bed and Breakfast“ apgyvendinimo įstaigų, ištisos gatvės skirtos Neapolio „street food“, kuris masina paragauti). Galima dalyvauti grupėms organizuojamose ekskursijose, tarkime, į Pompėją, Amalfio pakrantę ar Kaprį vykti vienai dienai be nakvynės.