Buvusio NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) teiginius, jog Kyjivui nesuteikus aiškių narystės perspektyvų Lenkija ir Baltijos šalys galėtų pačios siųsti karius į Ukrainą, krašto apsaugos ministras vadina spekuliacijomis.

„(Vertinu – BNS) kaip spekuliaciją. Deja, bet taip. Iš tikrųjų NATO valstybės, ne visos, bet absoliuti dauguma yra sutarusios teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai, tai yra, ukrainiečiai kariauja, naudoja Vakarų ginkluotę, Vakarų amuniciją, bet Ukraina šiuo metu, deja, nėra NATO valstybė“, – LRT laidai „Dienos tema“ sakė Arvydas Anušauskas.

Anot jo, paramą ir toliau numatoma teikti „tol, kol Ukraina laimės“.

„Tačiau spekuliuoti NATO įsitraukimu, manyčiau, juo labiau buvusiam generaliniam sekretoriui, tikrai nederėtų“, – pridūrė jis.

Tačiau spekuliuoti NATO įsitraukimu, manyčiau, juo labiau buvusiam generaliniam sekretoriui, tikrai nederėtų.

2009–2014 metais Aljansui vadovavęs A. Foghas Rasmussenas, pastaruoju metu taip pat ėjęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo pareigas, savo turo po Europą ir JAV metu prieš Vilniaus NATO viršūnių susitikimą pareiškė, jog jei NATO Vilniuje nepavyks sutarti dėl aiškaus kelio Ukrainai link narystės, „yra aiški galimybė, kai kurios šalys gali imtis individualių veiksmų“.

„Žinome didelį Lenkijos įsitraukimą tiekiant konkrečią paramą Ukrainai. Ir aš neatmesčiau galimybės, kad Lenkija įsitrauktų dar labiau šiame kontekste nacionaliniu pagrindu, ir ja pasektų Baltijos šalys, galbūt įtraukiant galimybę siųsti karius“, – sakė jis.

Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą. Ukrainiečiai tikisi aiškesnių žinių dėl narystės Aljanse perspektyvų per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.