Prezidentas Gitanas Nausėda po įvykių Lenkijos pasienyje surengė spaudos konferenciją, kurioje užtikrino, kad tokių incidentų, koks nutiko Lenkijoje, tikimybė Lietuvoje yra itin maža, praneša LNK.

„Be jokios abejonės, tai daroma visiškai sąmoningai, tikslingai ir todėl tokių atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimų nuo kurso gali būti ir ateityje. Todėl jau šiandien (vakar – red. past.) įvyksiantis NATO ambasadorių susitikimas turėtų pirmiausia pateikti labai aiškų situacijos vertinimą, pateikti labai aiškią reakciją į tai, kas vyko, ir imtis sprendimų jau pačiu artimiausiu metu. Kalbėjau su Lenkijos prezidentu. Pirmiausia išreiškiau visišką Lietuvos, kitos NATO narės padarė tą patį, solidarumą su mūsų artimiausiu sąjungininku. Esame pasirengę padėti visomis galimomis priemonėmis, jeigu tokių būtų paprašyta. Lenkijos prezidentas man pateikė informacijos apie tai, kas vyko pastarąją naktį, apie savo pokalbius su kitų valstybių lyderiais. Pasakė, kad Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės, Lietuva rems šią poziciją ir aktyviai dalyvaus diskusijoje, kalbėdama apie oro gynybos, pirmiausia, sistemų dislokavimą Lenkijos pasienyje su Ukraina“, – kalbėjo G. Nausėda.

Be jokios abejonės, tai daroma visiškai sąmoningai, tikslingai ir todėl tokių atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimų nuo kurso gali būti ir ateityje.

Prezidentas akcentavo, kad bus raginama NATO žvelgti į rytinį flangą.

„Mes žvelgiama toliau – į visą rytinį NATO flangą. Priminsiu, kad Madrido viršūnių susitikime, kuris vyko prieš keletą mėnesių, vienas iš išvadų teksto elementų buvo oro gynybos sistema NATO rytiniame flange. Manau, šis įvykis, kurį dabar patyrėme, visu aktualumu verčia mus galvoti apie tai, kaip greičiau įgyvendinti šį principą, kurį įtvirtinome deklaracijoje. Pačios deklaracijos apginti negali. Deklaracijos gali apginti tik tokiu būdu, kai nuostatos yra įgyvendinamos. Todėl labai tikiuosi iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje mes gebėsime pademonstruoti pažangą šioje srityje, kadangi situacija ir naujausios aktualijos akivaizdžiai patvirtina, kad, pirma, tai buvo teisingas sprendimas, antra – kad šį sprendimą reikia kuo greičiau įgyvendinti. Negaliu atmesti, kad, jei Rusija ir toliau eis šiuo keliu, tokių incidentų, kokį turėjome Lenkijoje, gali būti ir daugiau. Nenoriu gąsdinti, bet tai yra pirmiausia pačios Rusijos išprovokuota grėsmė, į kurią privalome reaguoti, kad užtikrintume mūsų žmonių saugumą“, – teigė G. Nausėda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žurnalistui paklausus, ar buvo priimti sprendimai dėl kokių nors Lietuvos kariuomenės veiksmų, parengties lygio ar nacionaliniu lygiu sprendimų, G. Nausėda pažymėjo, kad jau iki šios dienos buvo priimti atitinkami infrastruktūros saugojimo veiksmai ir papildomų žingsnių kol kas nebus žengta.

„Tiek karinės grėsmės, tiek kritinės infrastruktūros saugojimo veiksmai padaryti ir jie adekvatūs susiklosčiusiai situacijai, kažkokių ypatingų naujų žingsnių, kurie būtų nukreipti į kritinės infrastruktūros arba mūsų karinės grėsmės lygį, nebuvo padaryta, nes situacija yra gana gerai kontroliuojama. Tačiau mes tikrai sieksime visomis išgalėmis, kad NATO lygiu būtų priimti sprendimai ir atkreiptas didesnis dėmesys jau naujų aktualių kontekste rytiniam NATO flangui ir jo bendrajam saugumui. Tai nepaprastai svarbu. NATO dangus turi būti apsaugotas 100 proc.“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie tai, ar tokių incidentų gali būti Lietuvoje, prezidentas akcentavo, kad tikimybė labai maža, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kare dalyvauja ne tik Rusija, bet ir jos bendrininkė – Baltarusija.