ARTĖJANT NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMUI BALTIJOS ŠALIŲ PREMJERAI PRIĖMĖ BENDRĄ PAREIŠKIMĄ

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus išskirtinai svarbu sąjungininkams dar kartą patvirtinti Aljanso vienybę ir sustiprinti transatlantinį ryšį, įvertinti pasiektą pažangą kuriant pajėgesnę NATO bei pateikti NATO ateities gaires.

Premjerai pabrėžia, kad NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pagrindas, pažymi atgrasymo ir gynybos, NATO pajėgų stiprinimo ir modernizavimo svarbą.

Bendrame pareiškime taip pat pabrėžiama tolesnio sąjungininkų karinio buvimo Baltijos valstybėse svarba, būtinybė toliau stiprinti Baltijos valstybių gynybinį bendradarbiavimą, patvirtinamas įsipareigojimas palaikyti tvirtą NATO ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę bei NATO atvirų durų politiką.

Ministrai pirmininkai sutarė dėl šio pareiškimo dėl 2021 m. birželio 14 d. Briuselyje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. Aukščiausiojo lygio susitikime bus išskirtinai svarbu sąjungininkams dar kartą patvirtinti NATO vienybę ir sustiprinti transatlantinį ryšį, įvertinti pasiektą pažangą kuriant pajėgesnę NATO bei pateikti gaires NATO ateičiai.

Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai:

Pabrėžiame, kad NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pagrindas bei sėkmingiausias politinis ir karinis Aljansas, o kolektyvinė gynyba, įtvirtinta 5 straipsnyje, yra jo svarbiausias esminis uždavinys. NATO yra pagrindinis forumas Aljanso nariams aptarti saugumą. NATO remiasi savo narių vienybe, solidarumu ir bendromis vertybėmis.

Tikimės, kad aukščiausiojo lygio susitikimas pateiks aiškų ir tvirtą Rusijos keliamos grėsmės įvertinimą ir dar labiau pritaikys NATO atsaką. Rusija siekia destabilizuoti NATO ir pakenkti NATO sąjungininkų ir partnerių saugumui. Rusijos karinė laikysena, jos įprastiniai ir branduoliniai pajėgumai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui. Rusija taip pat sistemingai užsiima neteisėtomis operacijomis Aljanso teritorijoje, vykdydama piktybinę ir pavojingą kibernetinę veiklą, skleisdama dezinformaciją, kišdamasi į rinkimus ir išnaudodama susiskaldymą demokratinėse visuomenėse.

Pritariame euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos koncepcijai, kuri kartu su kritinių karinių pajėgumų vystymu sudarys pagrindą atnaujintai Aljanso atgrasymo ir gynybos pozicijai, siekiant spręsti agresyvios Rusijos karinės laikysenos ir elgesio klausimą.

Tikimės, kad per būsimąjį aukščiausiojo lygio susitikimą sąjungininkai įsipareigos stiprinti ir modernizuoti NATO pajėgų struktūrą laikantis kolektyvinės gynybos reikalavimų, kad būtų galima reaguoti į bet kokią krizę ir konfliktą.

Pakartojame įsipareigojimą didinti išlaidas gynybai ir skirti gynybai bent 2% BVP. Pabrėžiame ilgalaikio sąjungininkų įsipareigojimo visapusiškai įgyvendinti Gynybos finansavimo įsipareigojimą (angl. Defence Investment Pledge), NATO pajėgumų vystymo tikslų bei indėlio į NATO sustiprinto reagavimo pajėgas (angl. NATO’s increased readiness forces) poreikį ir reiškiame paramą iniciatyvai didinti bendrą NATO finansavimą kolektyvinės gynybos pastangoms.

Pabrėžiame lemiamą tolesnio sąjungininkų karinio buvimo Baltijos valstybėse svarbą, nes tai yra neatsiejama NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos regione dalis, giriame NATO sąjungininkus už jų nuolatinį dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų batalione ir oro policijos misijoje Baltijos šalyse bei pabrėžiame būtinybę užtikrinti perspektyvaus pastiprinimo strategiją.

Patvirtiname savo įsipareigojimą palaikyti tvirtą NATO ir ES strateginę partnerystę bei NATO „atvirų durų“ politiką.

Remiame įsipareigojimą stiprinti NATO atsparumą, nes nacionalinis atsparumas yra gyvybiškai svarbus įgalinant NATO kolektyvinės gynybos misiją. Pripažįstame, kad atsparumas yra nacionalinė atsakomybė, remiame idėją nustatyti minimalų atsparumo standartą, pagrįstą septyniais pagrindiniais reikalavimais, ir esame pasirengę juos integruoti į nacionalines strategijas ir veiksmų planus.

Remiame Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą atnaujinti Strateginę koncepciją.

Pabrėžiame, jog svarbu toliau stiprinti Baltijos valstybių gynybinį bendradarbiavimą plėtojant pajėgumus ir skatiname tokius regioninius projektus kaip galimas bendras daugiavamzdės raketų paleidimo sistemos (angl. Multiple Launch Rocket System) įsigijimas, siekiant užtikrinti gynybai skirtų išteklių sąveikumą ir ekonomišką naudojimą bei sustiprinti mūsų saugumą NATO rytiniame flange.