„Mūsų nuomone, tarifai nėra naudingi niekam. Turime ieškoti gerų sprendimų mūsų prekybos santykiuose, nes Europos Sąjunga visada pasisakė už sąžiningą prekybą, grindžiamą tarptautinėmis taisyklėmis ir jas gerbiančią. Tai turime turime tęsti“, – pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė K. Budrys.
„Turime vengti eskalavimo santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis, nes turime daug uždavinių, kuriuos turime spręsti kartu. Tai geoeekonominiai iššūkiai, pasauliniai iššūkiai, taip pat klausimai, kuriuos turime spręsti kartu su Jungtinėmis Valstijomis, pavyzdžiui, fentanilio klausimas. Todėl ieškome konstruktyvių sprendimų“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Kaip rašė BNS, D. Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Meksikai ir Europos Sąjungai (ES) nuo kito mėnesio bus taikomas 30 proc. muito tarifas.
Bendrijai laišku paskelbtas naujasis tarifas yra gerokai didesnis nei 20 proc. muitas, kurį D. Trumpas buvo paskelbęs balandžio mėnesį, nors Vašingtono ir ES derybos dėl prekybos vis dar tęsiasi.
Turime vengti eskalavimo santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis, nes turime daug uždavinių, kuriuos turime spręsti kartu.
Tuo metu Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sekmadienį pareiškė, kad Briuselis ir toliau atideda muitus JAV prekėms, kuriuos žadėjo paskelbti kaip atsaką į JAV metų pradžioje įvestus tarifus plienui ir aliuminiui.
Dabartinis ES atsakomųjų priemonių dėl JAV muitų sustabdymas turėjo baigtis naktį iš pirmadienio į antradienį.
Pasak K. Budrio, JAV prezidento laiškai dėl muitų vertinami, kaip „raginimas tęsti derybas“, kurias būtina intensyvinti, siekiant „gero susitarimo“.
„Lietuva visiškai remia Europos Komisijos poziciją ir derybas“, – sakė K. Budrys.
„Žemi tarifai naudingi abiem pusėms. Niekada istorijoje tarifai nepadėjo kažkam išspręsti ekonominių problemų. (...) ES turi savo svertų ir tai ne tik atsakomieji tarifai (...), bet ir kitos priemonės, kurias sukūrėme, kad būtų atkurta laisva prekyba“, – kalbėjo ministras.
K. Budrys pabrėžė, jog Europai didžiausias ekonominis iššūkis yra ne JAV, o Kinija.
„Ne JAV Europai yra geoekonominis iššūkis, kaip ir ne Europa JAV geoekonominis iššūkis. Kinija yra didžioji problema, iš jos kyla visos prekybos ir pramonės praktikos, kurios mums daro žalą. Mes ten turime orientuotis“, – Briuselyje žurnalistams kalbėjo jis.
„EK turi prisiimti daugiau atsakomybės už narių apsaugą nuo Kinijos“
Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys sako, kad EK turi prisiimti daugiau atsakomybės už Bendrijos narių apsaugą nuo Kinijos „nesąžiningos praktikos“.
„Nė viena Europos Sąjungos valstybė narė neturi likti viena prieš Kiniją. Europos Komisija turi prisiimti daugiau atsakomybės už kiekvienos valstybės narės apsaugą, kai jos susiduria su labai nesąžininga praktika“, – žurnalistams Briuselyje sakė K. Budrys.
Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius jo vardo atstovybę, 2021 metais pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai.
Dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų prieš Lietuvą 2022 metų pradžioje Europos Komisija (EK) pradėjo bylą prieš Pekiną Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), tačiau ginčas yra įstrigęs.
Tuo metu EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) sieks atkurti ekonominių ryšių su Kinija pusiausvyrą reikalaudama, kad ji palengvintų Europos įmonių patekimą į rinką ir sušvelnintų retųjų žemių eksporto kontrolę.
„Turime būti labai atidūs ir vertinti padėtį realiai. Tai yra grėsmės iš Kinijos, susijusios su mūsų ekonominiais santykiais ir prekyba. Kinijos prekybos politika ir pramonės politika yra orientuota į technologinį dominavimą pasaulyje. Kartu su tuo ateina ir autoritarinis dominavimas. Tai yra iššūkis Europos Sąjungai ir mes turime jį spręsti“, – kalbėjo K. Budrys.
„Kiti elementai, su kuriais susiduriame, yra nesąžininga prekyba, perprodukcija, subsidijos perprodukcijai, taip pat jų rinkos uždarumas. Taigi Europos Sąjunga turi pasinaudoti turimomis priemonėmis“, – pridūrė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Kreipdamasi į Europos Parlamentą Strasbūre EK pirmininkė sakė, kad Pekinas turi didžiausią prekybos perteklių „žmonijos istorijoje“, eksportuoja daug prekių į ES ir tuo pačiu apsunkina Europos bendrovių verslą Kinijoje.
Kinijos ir ES prekybos deficitas 2024 metais siekė 357 mlrd. dolerių (304,9 mlrd. eurų).
EK vadovė, kuri liepą į Pekiną vyks kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa (Antoniju Košta), sakė, kad sieks sušvelninti retųjų žemių eksporto apribojimus. Briuselis tuo pat metu ieško „alternatyvių tiekimo šaltinių“.
