„Pagrindinis turbūt klausimas yra, ar tai yra tikros derybos, ar tai yra imitacija ir tam tikro proceso vilkinimas. Pagal tai, kaip buvo pasirengta, kokia buvo parinkta derybų delegacija iš Rusijos pusės, panašiau į pastangas vilkinti laiką negu sėstis ir derėtis“, – penktadienį Žinių radijui sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Nes nei mandatas buvo aiškus, su kokiu atvažiavo, nei nusimatytas kalendorius į priekį, kaip toliau viskas tęsis“, – pridūrė jis.

K. Budrio teigimu, imituodama derybų procesą Maskva siekia išvengti rimtų sankcijų, kurias Europos Sąjunga ir JAV pažadėjo įvesti, jei ši nesutiks su paliaubų siūlymu.

Naujame sankcijų pakete, pasak jo, turėtų būti visos Rusijos finansų įstaigos, išplėstas produktų, kuriems taikomi aukštesni tarifai, sąrašas, taip pat energetikos įmonės.

„Pagrindinės pajamos, kurios keliauja į Rusijos biudžetą – suskystintų gamtinių dujų eksportas ir nafta“, – teigė K. Budrys.

Ministras pabrėžė, kad Vakarai nebegali leistis „maustomi iš Rusijos pusės“.

„Pirmiausia turi būti paliaubos, Rusija turi nutraukti karinius veiksmus visuose kariniuose domenuose – sausumo, jūroje, ore, nustoti atakuoti civilinę infrastruktūrą, sutarti dėl derybų formato ir judėti į priekį“, – kalbėjo K. Budrys.

BNS rašė, kad penktadienį po daugiau nei trejų metų Stambule tiesiogiai susitiko Rusijos ir Ukrainos delegacijos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė vykti į Turkiją.

Šalys per derybas susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, taip pat aptarė ugnies nutraukimo galimybę ir galimą šalių vadovų susitikimą.