Premjeras Algirdas Butkevičius sako esąs tikras: asmenų, kurių reputacijos skaidrumu buvo suabejota, nebus naujai formuojamose ministrų komandose. Jo teigimu, valdančioji koalicija dirba vieningai, o nuomonių išsiskyrimas esąs normali derinimo proceso dalis.

Probleminiai dalykai santykiuose su prezidente, pasak ministro pirmininko, irgi visuomet yra išsprendžiami. "Mes nekovojame", – sako A.Butkevičius. Optimistiškai jis vertina ir šalies gyventojų santykius su euru. Žmonių nuomonė apie eurą bus palankesnė po to, kai jie įpras naudotis naująja valiuta. Nuo liepos pabaigos ketinama sustiprinti ir euro viešinimo kampaniją.

– Patvirtinta Vyriausybės sudėtis. Ar su ministrais kalbėjote apie viceministrus – kiek jų nebus priimti atgal į darbą, kurių reputacijos skaidrumu buvo suabejota pagrįstai?

– Su ministrais šia tema kalbėta. Tie asmenys, kurie sukėlė abejonių dėl skaidrumo, negalės būti priimti į naujai formuojamas ministrų komandas. Ministrai sprendžia, kada ir kokias kandidatūras pasirinkti eiti viceministrų pareigas, tačiau visiems galioja vienodi reikalavimai – viceministrais negali dirbti žmonės, keliantys abejonių dėl skaidrumo, kandidatūras turi patikrinti tarnybos.

– Kaip vertinate naujų ministrų – Virginijos Baltraitienės, Rimantės Šalaševičiūtės, Kęstučio Trečioko – kompetenciją dirbti ministrais? Pavyzdžiui, R.Šalaševičiūtė ir pati pripažįsta, kad jai sveikatos apsaugos sritis – didelis išbandymas.

– Šie ministrai susitvarkys su jiems keliamais iššūkiais. Siūlyti į Sveikatos apsaugos ministro postą R.Šalaševičiūtę buvo partijos prezidiumo sprendimas, kai svarstėme klausimą dėl galimų kandidatų. Man ši kandidatūra tiko. Naujoji ministrė turi vadovavimo, administravimo patirties, turi teisinių žinių. R.Šalaševičiūtė turi teisinį išsilavinimą, manau, kad ji sėkmingai tęs pradėtus ankstesnio sveikatos apsaugos ministro darbus ir inicijuos naujus sprendimus.

Manau, kad ponia V.Baltraitienė, kurią delegavo Darbo partija, puikiai atliks savo funkcijas eidama žemės ūkio ministro pareigas, ji turi žemės ūkio ekonomisto išsilavinimą, Seime dirbo nuo 2005 m., todėl yra sukaupusi nemažos politikės patirties.

O partijos "Tvarka ir teisingumas" deleguotas ministras Kęstutis Trečiokas ką tik dirbo ūkio viceministru, tad procedūros inicijuojant projektus, formuojant politiką jam nėra naujiena. Manau, kad ne vienus metus dirbdamas savivaldoje K.Trečiokas sukaupė pakankamai patirties sprendžiant klausimus, susijusius su statybomis, infrastruktūra – tai aplinkosaugos srities dalis, itin svarbi tęsiant pradėtus darbus, taip pat ir renovacijos programą.

– Kaip vertinate valdančiosios koalicijos galimybes dirbti iki kitų rinkimų? Kurie partneriai savo veiksmais neatrodo konstruktyviai dirbantys bendriems tikslams pasiekti?

– Smagu girdėti pastebėjimus, kad Vyriausybė dirbs iki kadencijos pabaigos. Esame nusiteikę tai daryti, tęsti pradėtus darbus, turime įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, vykdyti Vyriausybės programą. Nuomonių išsiskyrimas, diskusijos yra normali derinimo proceso dalis, tai turi būti daroma, siekiant išspręsti visus klausimus, rasti tinkamiausius sprendimus. Tai nėra nekonstruktyvumas. Kaip pastebėjote, per šiuos pusantrų metų visus klausimus koalicijai pavyko išspręsti.

– Lietuvos lenkų rinkimų akcija, viena vertus, nevengia kritiškų pareiškimų Lietuvos atžvilgiu, kita vertus, jai pačiai nepavyksta pasiekti kai kurių savo svarbiausių keltų tikslų, pavyzdžiui, dėl Tautinių mažumų įstatymo ir tariamo mažumų diskriminavimo. Ar, jūsų nuomone, LLRA galės toliau dirbti koalicijoje?

– Iki šiol mums pavyko rasti sprendimus koalicijoje. Manau, nuomonių pasikeitimas, diskusijos, klausimų derinimas įmanomas ir toliau.

– Kokią matote tolesnio bendradarbiavimo su prezidente perspektyvą? Santykiai būdavo įtempti tiek dėl Darbo partijos, tiek – pastaruoju metu – dėl viceministrų reputacijos. Bent dalis šių probleminių dalykų nesikeičia.

– Iki šiol su Prezidente bendravome darbo klausimais, kiekvieną pirmadienį susitikdavome aptarti aktualijų, svarbiausių savaitės klausimų, tai ketiname daryti ir toliau. Mes nekovojame, kaip tai stengiamasi parodyti. Probleminiai dalykai yra išsprendžiami, ir mes tai įrodėme. Viceministrų, keliančių bet kokių skaidrumo abejonių, naujose komandose nebus, ir tai daroma pirmiausia todėl, kad mūsų Vyriausybės požiūris į šiuos dalykus yra konkretus ir aiškus – bet kokias pareigas valstybės institucijose turi eiti kompetentingi ir abejonių dėl skaidrumo nekeliantys asmenys. Ankstesnėje Vyriausybėje matėme kitokių pavyzdžių – dirbo keli žmonės, kuriems buvo iškeltos bylos.

– Vytenis Povilas Andriukaitis nepasiūlytas į naują Vyriausybės sudėtį. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

– V.P.Andriukaitis rudenį pradės dirbti komisaru Briuselyje, iki to laiko jis ruošis šiam darbui. O Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerijoje reikėjo žmogaus, kuris jau dabar visą dėmesį sukoncentruotų į sveikatos apsaugos problemas. Todėl ir nuspręsta iš karto skirti naują ministrą.

– Kokia tikimybė, kad V.P.Andriukaičio galėtų nepatvirtinti Europos Vadovų Taryba ar Europos Parlamentas? Ar jums jau teko išsakyti savo nuomonę dėl jo kandidatūros, ar jos bus paprašyta tik per derybų procesą Taryboje?

– Lietuvoje visos reikiamos procedūros dėl kandidatūros į komisaro postą jau atliktos, nemanau, kad Briuselyje turėtų šiuo klausimu kilti abejonių, nes kandidatas yra stiprus, kompetentingas, turintis patirties. Trečiadienį lankydamasis Briuselyje dėl euro įvedimo, tikiuosi, turėsiu progą susitikti su naujuoju Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude‘u Junckeriu ir pristatyti Lietuvos kandidatą į eurokomisarus.

– Europos Parlamentas pritarė euro įvedimui Lietuvoje nuo 2015 m. Kaip, jūsų nuomone, sekasi vykdyti planus gerinti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl euro, didinti informuotumą, ar pastebite nors kiek pagerėjusį visuomenės požiūrį?

– Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 d. – galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną Europos Sąjungos Taryba ketina priimti liepos 23 d.

"Eurobarometro" duomenimis, Lietuvos gyventojų, palaikančių euro įvedimą, skaičius per metus (2013 m. balandį – 2014 m. balandį.) išaugo nuo 41 proc. iki 46 proc. Nepritariančiųjų skaičius sumažėjo nuo 55 proc. iki 48 proc.

Kai visuomenėje imama kalbėti apie bet kokius pokyčius, dažniausiai susiduriama su priešiška nuomone, ir tai yra natūralu. Vyriausybė ir kitos institucijos daro viską, kad visuomenė gautų pakankamai informacijos ir suvoktų euro naudą, ar jo minusus. Latvijoje metų pradžioje, prieš įsivedant eurą, gyventojų nuomonė buvo negatyvi, tačiau metų pabaigoje daugiau negu pusė Latvijos gyventojų pritarė stojimui į euro zoną. Tikiu, kad ir Lietuvoje bus tokia situacija. Euro viešinimo kampanija sustiprės po liepos 23 d. Jau vyko specialūs Finansų ministerijos atstovų seminarai, rengiami regionuose, kuriuose kalbama apie euro naudą, apie tai visuomenė informuojama ir regioninėje žiniasklaidoje.