R. Šimašius teigia, kad sostinės savivaldybė turėtų atlikti vidinį tyrimą dėl šio atvejo. Savivaldybė jau anksčiau teigė ketinanti tą daryti.
„Vertinu šitą situaciją kaip nepateisinamą. Yra tik du variantai, kaip ji galėjo atsirasti, tai yra arba neteisėtas susitarimas, arba apsileidimas. Bet kokiu atveju tai nusipelno labai rimto tyrimo. Savivaldybių kolegų jau paprašiau, kad tai būtų padaryta“, – pirmadienį BNS sakė jis.
R. Šimašius Vilniaus miesto mero pareigas ėjo 2015–2023 metais.
„Labiau būčiau linkęs tikėti tam tikrų kolegų apsileidimo versija. Bet kokiu atveju tai yra rimta“, – teigė jis.
Ir R. Šimašius, ir A. Zuokas BNS sakė, kad nesumokėta žala yra per menkas įvykis, kad savivaldybės administracija apie tai informuotų merą.
„Meras rūpinasi arba atskirais dideliais, arba kad sistema veiktų. Akivaizdu, kad sistema neveikė tinkamai, dėl to reikia išsiaiškinti, kur ir kokiu būdu dokumentai galėjo pasimesti, jeigu taip įvyko“, – sakė R. Šimašius.
2011–2015 metais sostinės mero pareigas ėjęs A. Zuokas BNS pirmadienį teigė apie G. Palucko sutartį su savivaldybę dėl žalos sumokėjimo nežinojęs.
„Ne, tikrai neprisimenu tokios istorijos“, – tvirtino jis.
Politikas sakė užjaučiąs G. Palucką žmogiškai, nes „su juo pasielgta žmogiškai neteisingai“ iškeliant baudžiamąją bylą ir nuteisiant.
Pasak A. Zuoko, visos žalos sumokėjimo sąlygos turėjo būti numatytos G. Palucko ir savivaldybės administracijos sudarytoje sutartyje.
„Viskas turėjo būti sutartyje. Jeigu buvo susitarimas ir grafikas, ten turėjo būti ir numatytos sąlygos, ar galėjo būti delspinigiai, ar ne. Kaip taisyklė, tokie dalykai būdavo. Bet kažkaip manęs niekas neinformavo apie tą istoriją“, – BNS sakė A. Zuokas.
Labiau būčiau linkęs tikėti tam tikrų kolegų apsileidimo versija.
Kaip rašė BNS, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2012 metais konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę.
Jam nurodyta atlyginti savivaldybei maždaug 16,5 tūkst. eurų siekiančią žalą.
Vis tik, kaip skelbia „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, tą daryti premjeras baigė tik šių metų liepą.
Tyrimo duomenimis, žala turėjo būti atlyginta per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau 2013 metais gavus G. Palucko prašymą, teismo sprendimo vykdymas tuometės savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sprendimu buvo atidėtas iki 2015 metų pabaigos.
Vilniaus savivaldybės pateiktais duomenimis, žalą atlyginti G. Paluckas pradėjo 2014 metų gegužę, kuomet savivaldybei pervedė 40 tūkst. litų (11,58 tūkst. eurų). Didžiąją dalį šio mokėjimo, kaip patvirtino ir premjero patarėjas Justinas Argustas, sudarė grynieji pinigai – tai buvo G. Palucko šeimos ir artimųjų santaupos.
Atlikęs šį mokėjimą, premjeras savivaldybei liko skolingas per 17 tūkst. litų (4,9 tūkst. eurų), tokią sumą G. Paluckas savivaldybei pervedė šių metų liepos 8 dieną.
Premjero patarėjas Justinas Argustas tyrimo autoriams teigė, kad buvo padaryta „žmogiška klaida“, kurią Vyriausybės vadovas ištaisė. Jis taip pat nurodė, kad prireikus G. Paluckas yra pasirengęs susimokėti daugiau, jog atlygintų delspinigius.
Savo ruožtu sostinės savivaldybė nurodė tokio kreipimosi negavusi. Ji taip pat patvirtino, kad dėl G. Palucko atsiskaitymo delsimo ir savivaldybės neveikimo siekiant atgauti visą priteistą sumą bus pradėtas vidinis tyrimas.
BNS rašė, kad reaguodama į ankstesnes žiniasklaidos publikacijas, ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir su juo susijusių įmonių atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Pastaroji savo atliekamame ikiteisminiame tyrime aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200 tūkst. eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo.
Praėjusią savaitę patį G. Palucką kaip liudytoją apklausė FNTT.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.
Pirmininkė: VRK neturėjo informacijos apie G. Palucko nebaigtą mokėti žalą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė teigia, kad registruodama socialdemokratą G. Palucką kandidatu į Seimą VRK neturėjo duomenų apie nebaigtą savivaldybei atlyginti žalą.
„Duomenų apie nebaigtą atlikti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nebuvo gauta, todėl nebuvo kliūčių registruoti kandidatu“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė ji.
Rinkimų kodekso 11 straipsnis numato, kad asmuo negali būti renkamas, kai yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės.
„Duomenis apie kandidatais norinčių tapti asmenų teistumą, bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą-neatlikimą VRK gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro, kurį administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas“, – sakė L. Petronienė.
Anot jos, šio registro užklausus apie visus norinčiuosius kandidatuoti per 2024 metų Seimo rinkimus, apie Gintautą Palucką gauta informacija, jog 2012 metais jam įsiteisėjo apkaltinamais nuosprendis baudžiamojo byloje. Apie tai, kad bausmė būtų neatlikta, informacijos nebuvo pateikta.
Naujausi komentarai