„Ne. Teismui parodymus duosiu, kai bus apklausti visi liudytojai“, – Kauno apygardos teisme pirmadienį pareiškė kaltinamoji, kai teisėja jos paklausė, ar pripažįsta savo kaltę.
Pernai gruodį Kauno apygardos teismas jau buvo pripažinęs ekspolitikę kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tada teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 9 tūkst. eurų baudą ir ketveriems atėmė teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Kadangi tuomet buvusi politikė pripažino kaltę, teismas žodinio proceso nerengė ir priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuris prilygsta nuosprendžiui. Tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo, nes V. Giraitytė-Juškevičienė jį apskundė.
Dabar kaltinamoji su advokatu tvirtina, kad savo kaltės jokioje ikiteisminio tyrimo stadijoje net nepripažino.
„Prokuroras nurodė, kad pripažino kaltę – melagingos aplinkybės. Prokuroras klastojo dokumentus – įrašė melagingą informaciją, kad kaltę pripažįsta, ji nė vienoje ikiteisminio tyrimo stadijoje neprisipažino“, – teismui pirmadienį pareiškė V. Giraitytės-Juškevičienės advokatas Renas Bradūnas.
Išklausęs šių pasisakymų kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius atsakė, kad visas abejones dėl ikiteisminio tyrimo lengvai gali išsklaidyti ikiteisminio tyrimo veiksmų medžiaga.
„Yra vaizdo įrašai, jei kažkas sako, kad buvo klaidinamas“, – sakė prokuroras.
Žiemą teismas buvo numatęs nagrinėti šią baudžiamąją bylą, tačiau tuomet posėdžiai neįvyko.
Pirmadienį surengtame posėdyje V. Giraitytės-Juškevičienės advokatas R. Bradūnas perskaitė klientės parengtą prašymą.
Mano kaltė grindžiama prielaidomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
„Mano kaltė grindžiama prielaidomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Buvau pasirengusi naudotis savo teise tylėti, tačiau tam, kad padėčiau atmesti spėliones, išdėstau raštu savo poziciją“, – prašyme teismui teigia kaltinamoji.
Šiame prašyme minimas ir Jonavos mero M. Sinkevičiaus nuosprendis, Aukščiausiojo Teismo motyvai dėl politiko išteisinimo.
„Akivaizdu, kad esu kaltinama identiškų veiksmų atlikimu. Nuo pat pradžių nesutikau, kad mano veiksmai atitinka baudžiamąsias veikas. Aš nerinkau čekių šiukšliadėžėse, neprašiau jų iš degalinių operatorių“, – teismui aiškino buvusi Marijampolės tarybos narė.
Savo kalboje V. Giraitytė-Juškevičienė minėjo ir Aukščiausiojo Teismo M. Sinkevičiaus nutartyje minėtą sąvoką – ultima ratio - (lot. sk. ultima racijo) – paskutinis argumentas; paskutinė priemonė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas M. Sinkevičiaus byloje paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų ir nagrinėjant bylą reikia patikrinti joje nustatytos veikos pavojingumą, tinkamai nustatyti ir pagrįsti visus būtinus baudžiamajai atsakomybei kilti nusikalstamų veikų sudėties požymius.
Mindaugas Sinkevičius. E. Ovčarenko/ BNS nuotr.
V. Giraitytė-Juškevičienė teigė, kad jos bylos tyrėjai neišsiaiškino visų aplinkybių – kas tie asmenys, kurių kuro čekiukus ji teikė, kokie ryšiai juos sieja.
Savo prašyme teismui kaltinamoji nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo labai užsėmusi, todėl užsipilti kuro jai padėdavo tėvai, pusbroliai, pažįstami.
„Nes dėl užimtumo neturėjau laiko, pusbroliai man yra kaip broliai“, – teismui pasakojo buvusi tarybos narė, teigdama, kad jos pusbroliai, brolis pasirūpindavo jos automobilio kuro baku ir vėliau atiduodavo jai čekį už degalus, o ji pinigus jiems grąžindavo. Pasak kaltinamosios, tokią pat paslaugą jai atlikdavo krikšto tėtis su žmona.
Tuo metu prokuroras D. Valkavičius stebėjosi tokiais kaltinamosios aiškinimais: pasak jo, nebuvo nustatyta jokia nenugalima jėga, kad politikė nebūtų galėjusi atsiskaityti savo mokėjimo instrumentais.
Nesuprantu, kodėl esu traukiama baudžiamojon atsakomybėn.
Buvusi tarybos narė dabar sieks išteisinimo
„Nesuprantu, kodėl esu traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Aš neklastojau, nesukčiavau, nepiktnaudžiavau tarnyba ir jokios žalos Marijampolės savivaldybės administracijai nepadariau. Prašau priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – prašė kaltinamoji.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs balandžio 15 dieną, per posėdį ketinama apklausti šešis liudytojus – kaltinamosios nurodytus giminaičius.
Prokuroras prašymui apklausti liudytojus prieštaravo sakydamas, kad kaltinamosios nurodyti asmenys nėra susiję su Marijampolės savivaldybės taryba, nebuvo gauta duomenų, kad jie galėjo atlikti tarybos nario funkcijas.
„Jų apklausa būtų perteklinė“, – sakė D. Valkavičius.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. V. Giraitytė-Juškevičienė, eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas, įtariama, suklastojo 15 vienetų tarybos nario išlaidų suvestinių, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Kaip skelbė prokuratūra, nustatyta, kad tarybos narė, klastodama išlaidų suvestines ir jas pateikdama Marijampolės savivaldybės administracijai, apgaule savo naudai įgijo 2 tūkst. 131 eurą, priklausiusius minėtos savivaldybės administracijai.
V. Giraitytė-Juškevičienė, manoma, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tyčia pažeisdama tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, pakirto pasitikėjimą Marijampolės savivaldybe, sumenkino jos autoritetą visuomenėje. Tuometinė politikė dirbo Antikorupcijos ir Etikos komisijose.
J. Giraitytė-Juškevičienė Seimo nare buvo 2020–2024 m. parlamento kadencijoje, ji išrinkta pagal Darbo partijos sąrašą.
2007–2020 m. ji buvo Marijampolės savivaldybės tarybos nare.
2013–2015 m. dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja.
(be temos)
(be temos)